Stokholmo Pride festivalyje, trunkančiame visą savaitę, dalyvauju jau antrą kartą. Kartu su kitais statistiniais 50 000 dalyvių ir milijonu žiūrovų. Tačiau dusyk į tą pačią upę neįbrisi. Ypač – jei pirmąsyk bridai prieš keletą metų.
Pasakodamas viena už kitą groteskiškesnes „biografines“ istorijas, herojus galų gale pavirsta sporto herojumi futbolininku, taip dar kartą pabrėždamas, kad neoliberaliniai kultūros organizavimo modeliai trina ribą tarp sporto ir meno arba tarp darbo ir laisvalaikio.
Apie festivalio Naujasis Baltijos šokis ’11 pradžią – Granhoj Dans „Dance me to the end on/off love“.
Pop-misterija – pritraukta visuomenei ir jos modeliui šiuolaikiška mitologinė pasaka. Kad jį kur rūgštelė pagriebtų, mieli Panevėžio mokytojai galėtų įtraukti „Čerus“ į must see sąraša. Prisiminiau, kad didžiuojuosi tokia mitologija, kad lietuvių liaudies tautosakos palikimas rocks.
Praeitais metas trumpam Vilniuje pasirodęs Vilijos Mažintaitės ir Ievos Rasimaitės miuziklas “Čerai” neliko nepastebėtas ir šiais metais atgimsta Panevėžio auditorijai, kartu su choro bei oskestro palyda. Miuziklo puotoje suksis vaikystės ir ne tik baubai-velniai, laumės, raganos. Kaip scenoje taip ir […]