Lapkričio 11 d. vakaras Kaune pasižymėjo neeiliniu judesiu: iš visų kampų išlindo elektroninės muzikos gerbėjai ir spiečiais traukė į legendomis apipintą, tačiau tik vienai nakčiai prikeltą vaiduoklį – “Terra X”, kadaise vadintą underground meka. Ar dėl klubo aureolės, ar organizatorių dėka nuo euforijos ir totalaus atsipūtimo virpėjo visos erdvės.
Kas būtų, jei gerdami rytinę kavą ir sklaidydami dar dažais kvepiančius laikraščius išgertume ne kasdienę vitaminų dozę, o rožinę LSD piliulę..? Jei kiekvieną kart susinervinęs griebtumėte ne pabodusią cigaretę, o solidžią marichuanos suktinukę? Tada eitumėte teisingu keliu. Į nušvitimą. Bent jau taip rašo Tomas Wolfas…
Jei mums būtų leista atverti grupės LAGAMINO TURINYS lagaminą, įdomu – koks turinys iš ten išvirstų? Oranžiniai sportbačiai, senelio švarkas, linksmai languotos kelnės? Taip, tai ska muzikantų atributika. Tačiau kas yra ta ska muzika? Kas tas “skankinimas”? Lietuvoje šios kultūros gijos pinasi daugiau nei dešimt metų.
Jei jums kada bus liūdna, būtinai nueikite į apleistą Kauno autobusų stotį, ir ten užsirūkykite. Tada jūs sutiksite neeilinį apsileidusį senį, kuris papasakos jums savo gyvenimo istoriją, kuri ir taps jūsų pirmojo romano “Šnabždesys” pagrindu. Netikite? Tik tada, kai perskaičiau būtent taip gimusį Vilio Normano darbą, supratau, kad nieko nesupratau.
Taip jau išėjo, kad pažintį su “viena ryškiausių regiono alternatyvinio roko vilčių” – vilniečiais IR “ištaupiau” iki pat jų debiutinio albumo pristatymo vakarėlio. Tą vakarą pirmą kartą išgirdau juos gyvai. Iki tol maitinausi vien pažįstamų atsiliepimais: “kietai varo”, “techniškai groja”, “visai nieko” ir panašiai.