Šiandien apie ska žino daugelis, kam tai nors kiek įdomu. Sovietų vykdoma “kultūrinė blokada” jau seniai baigėsi, atsivėrė keliai į užsienį, internetas su mp3 priešakyje leidžia išgirsti naujausius įrašus šiems oficialiai dar net nepasirodžius. Nors 1985-87 m. situacija Lietuvoje buvo gerokai klampesnė, atsirado pirmosios grupės, bandžiusios bent kažkiek prisivyti savo kolegas Vakaruose.
Dažnai pagalvoju, jog būti apgautam yra šlykštu, o ypač nemalonu tapti reklamos auka. Ką jau padarysi, kartais tai neišvengiama ir netgi būtina. Šeštadienį vykusio festivalio “Mes- pasaulis” muzikinės dvikovos organizacija nuvylė ne tik mane, bet ir publiką bei pačius muzikantus.
“Šrekas II“ pagaliau prisistatė ir Lietuvos animacinio kino mėgėjams, be to – prakalbo lietuviškai. Į premjerinius Andrew Adamso, Kelly Asbury, Conrado Vernon režisuotos animacinės komedijos seansus rinkosi vaikai lydimi tėvų, tačiau turbūt daugiausia pelno kino teatrams atnešė jaunimas, sausakimšai užsėdęs galines kino salių eiles.
Visa tai įvyko penktadienio pavakarę. Įsėdusi į vienuolikto troleibuso maršrutą ir apvažiavusi pusė Vilniaus atsidūriau Lazdynų rajono prieigose, kur maloniai nosį kuteno pušų aromatas. Keliukas, kuriuo traukiau link Parodų centro “Litexpo” buvo nusėtas aukštąsias technologijas reklamuojančiomis brošiūromis, natūraliomis kliūtimis – vaikais ir kitomis šiukšlėmis…
IJO – dar vienas iš įdomiausių pastaruoju metu pasirodžiusių Lietuvos elektronikos atlikėjų, šį sykį iš Klaipėdos. Jo debiutinis darbas “Melancholika” pasirodė 2003 metais “Surfaces”, o šiemet “The Driw Play EP” išėjo kitame virtualiame leible “Sutemos.net”. Paskui jis suskėlė keletą nebanalių pasirodymų, o dabar atsako į “Ore.lt” klausimus.