Juodai balta – raktažodžiai, nurodantys ne vien į meninę fotografiją, rasistinius priedainius ar šachmatų lauką, bet ir į keistai daugiareikšmėjantį terminą „gotika“. Jo ultra-kultūringiems vilnius-in-your-pocket paminklams antrina nenuslūgstantys subkulto tarnai, juodvarniais lakstantys ir metaliniais makiažais pasižvanginantys. Mintinai mokam jų infantilokus fetišėlius: de Sadas, peilis, kraujas, morgas, penktas puslapis, kryžiai ir kiti satanistiniai aksesuarai..
Apleistas Profsąjungų rūmų pastatas. Atrodo lyg ir neseniai – prieš pusantrų metų pagrindinėse jo patalpose nugriaudėjo priešpaskutinė Matematikų ir informatikų dienų (MIDI) roko opera. Dabar apleistoje didžiojoje koncertų salėje, vėl vyksta intensyvios repeticijos – ruošiama Vilniaus universiteto 425-ių metų jubiliejui skirta fantastinė roko operetė “Neformatas”.
Kai kurie tamstų gali būt girdėję, o kas nors net ir atsiminti vasaros pabaigoj vykusį muzikos ir kitų menų suvažiavimą „Kultūros tvartas“. Pasirodo, ore.lt korespondentinis korpusas beveik netyčia buvo infiltruotas ne tik į „Press“ ložes, bet ir kai kuriuos užkulisius, ir minios sangrūdas, ir pakeliui sustojusių automobilių salonus..
Klausimas: ką daryti lietuviui, atsidūrusiam šalyje, kurios krepšinio rinktinė praeitą rudenį pasižymėjo tik vienu nuopelnu – vos neaplošė mūsiškių Stokholme? Latviams krepšinis nė motais – jie mieliau plyšauja ledo ritulio arenoje, o nuo nelabai senų laikų – futbolo stadione.
Iš takso išbyrėję reiveriai, tik spėję išgirsti unhuman repetitive beats, sušunka „Varom tūsintis!” ir nuskuba prie dundančio bei šviesomis spjaudančio angaro kažkur pavilnės miškuose. Oficialiai čia dar Vilniaus ribos, bet realiai aplink vien miškas ir iki sugriuvimo apleistos buvusios kareivų valdos. Oficialiai viskas vyksta „su popieriais“, bet realiai visas renginys „pakabintas“ kažkur kažkaip.