Šis albumas yra išskirtinis Jason Swinscoe ir jo suburto “orkestro” darbas, kadangi The Cinematic Orchestra pagaliau teko sukurti ne kino filmų muziką, jos kuriamą atmosferą mėgdžiojantį, įsivaizduojamą, o tikrų tikriausią garso takelį ir dar ne bet kokam filmui, o visiškai kino klasikai – Dziga Vertovo juostai “Žmogus su kino kamera”.
Kažkoks muzikos apžvalgininkas gan tiksliai pastebėjo, jog vienas pagrindinių remiksuotų jazz, soul, world ar kokios kitokios “gyvos” muzikos vokalinių kūrinių trūkumų yra tas, kad dažniausiai puikūs originalų vokalai labai prastai “sėdi” ant juos “vėžinančio” šiuolaikiško ritmo. Nepaisant to, šiandieninės elektroninės šokių muzikos prodiuseriai toliau kepa tokius kiek prisvilusius muzikinius blynus, leidybinės firmos juos leidžia, o dar atsiranda ir tokių, kurie visa tai daugiau ar mažiau noriai perka, paskatinti gudrių “praeitis ateičiai” ar “patirtis ir amžinos vertybės vs. inovacijos” marketinginių kampanijų.
“Every Room on Every Floor” yra jau antrasis projekto Kojak albumas. Ir iš karto, nors su šiokiu tokiu gailesčiu, tenka pripažinti, kad kur kas mažiau vykęs nei pirmasis. Debiutiniame “Crime in the City” prancūzai pateikė originalią house ir hip-hop kombinaciją […]
Vokietijos miestas Leipcigas šiemet vėl tapo pasauline gotikinės subkultūros sostine. Šiame mieste vyko 12-asis Wave-Gothik-Treffen festivalis, kuris pagal dalyvių, renginių skaičių bei organizacijos mastus turbūt neturi sau lygių pasaulyje.
Pamirškite šiandieninį rap Akropolį, apgyvendintą nebūtinai talentingų, bet būtinai pernelyg ambicingų, šlovės ir pinigų troškulio kankinamų, “t-o-o-o-kio vyro pasaulis dar nematė” sindromu sergančių hipercharizmatiškų personalijų a la Eminem, Jay-Z, Ja Rule, Snoop Dogg, Puff Daddy, 50 cent ir pan., jeigu norite žengti į Otis Jackson Jr. teritoriją.