Aptrupėjusių sienų ir freskų fone skambantis saksofonas, papildytas house ritmais, visuomet nuteikia švelniai.
Ir vėl ta suknista skandinaviška melancholija, ir vėl tie tragikomiški vyriški (šį kartą – Quoyle vaidina “patsai” Kevinas Spacey) portretai, ir ta žymioji švediška aura. Jei trumpai – tai dar vienas filmas apie protestantiškąjį fatalizmą. Hallstromas fiksuoja herojaus pasikeitimus galingomis […]
Sakykit, ką norit, bet “olandiškas” Gravity tikrai stumia Vilniaus night life į priekį pakankamai plačiais mostais. Ketvirtadienis jau gerokai po vidurnakčio, o klubas pilnas žmonių, visai negalvojančių apie rytojaus darbo dieną.
Juodi akiniai nuo saulės, nailoninė “Puma” striukė, melsvi treningai. Gatvėje prie klubo stoviniuojančio Moby neatskirsi nuo kitų reperio Mos Def gerbėjų. Moby kaip visada paprastas, nuo jo nesklinda jokia dangiškojo kūno radiacija. Tik sujudęs klubo vadybininkas išduoda, kad čia kažkas ne taip – minia prasiskiria ir Moby akimirksniu dingsta klubo prietemoje.
Turbūt sėkmingiausi bandymai apjungti džiazo improvizacijas su elektroniniais ir šokių ritmais vyksta Europoje, ir tą jau drįsta pripažinti net patys Amerikos džiazo kritikai. Norvego Bugge Wesseltoft įkurta leidybinė firma Jazzland yra šios veiklos židinys. Vos per penkerius metus ši Oslo muzikos salelė tapo reiškiniu, plačiai atmerkusiu akis visai Europai. Į ateitį orientuota muzikos strategija ir drąsūs garsai tapo pokyčius nešančiu vėju, kurio neįmanoma ignoruoti. “Naujausia džiazo karta”, “Ar tai naujo džiazo tūkstantmečio pradžia?” – stebėjosi Europos laikraščių antraštės.