Galutinis įvertinimas ir komercinė sėkmė dažniausiai tėra atsitiktinumas: nupiešei – pamatė – patiko – įvertino – nupirko… Piešdamas ar kurdamas niekada nežinai, ar tai kam nors patiks, ar pastebės… Loterija.
„Valandų valandas praleisdavau paišydamas pele su „Paint” programėle, kol mane išprašydavo namo. Vėliau man parodė photoshopą…”
Kartą Violettą taip pavadino mano vienas draugas. Tada mintyse ėmiau greitai skaičiuoti: tapyba – vienas, rankų darbo lėlės – du, tatuiruotės – trys, parodos – keturi, atidaryta kūrybinė erdvė – penki…
Tuomet dar septyniolikmetės, Geistės Marijos Kinčinaitytės darbus užtikome Šiaulių dailės galerijoje, medijų festivalio „Virus 13“ metu. Nuo to laiko buvome neramūs.
„Visas graffiti menas yra egocentriškas. Kadangi tu kiši tuos darbus į gatves, į viešumą ir nelabai iš tikro tų darbų kam ir reikia. Jei jų nebūtų tikriausiai niekas ir neapsiverktų. Bet kažką tai pradžiugina.“