Phill Hartnoll @ Gravity

Priėjus prie durų, apėmė tuštumos nuojauta, o šūdas, pagalvojau, vėl nesigavo… Vos neišsidrėbiau ant slidžių laiptų (ė, smėlio!), paskui vos neišsidrėbiau prie slenksčio ir dar vėliau vos neišsidrėbiau koridoriuje (kažkodėl kiekvieną kartą besilankant Gravity, koridorius man vaidina itin svarbią reikšmę) – išilgai tunelio beprotišku ritmu žaibavo spec. lemputės, nuo kurių tučtuojau praradau orientaciją erdvėje ir porą kartų bumbtelėjau sienon. Išties fantastiškas sumanymas ir atlikimas, tiesa, įdomu, ar kam nors tai nesukėlė didesnių nuostolių nei mano švelni mėlynė ant dešiniojo peties.

Kuo toliau – tuo gražiau. Ta konceptuali baro užuolaida, kuri buvo jau taip įsipykusi, jog net neatsimenu kaip ji atrodė, buvo brutaliai nuplėšta, o vietoje jos – nuoga betoninė siena ir aibės mažų televizoriukų, transliuojančių vakarėlio rėmėjo logotipą. Super. Nuplėštas ir „defoltinis“ dj užnugaris, kas suteikė klubui papildomas penkias šokamas vietas ir sumažino sėdimų vietų skaičių iki, berods, trijų (juokauju), ko pasekoje kiekvienas mirtingasis turėjo galimybę įvairiais rakursais stebėti, kaip ardosi pagrindinis vakaro personalas, kokias plokšteles renkasi, kokias cigaretes rūko ir kokį gėrimą siurbčioja. Kilo įtarimas, jog tas didžiulis baltas screen‘as buvo padalintas į keletą mažiukų, įmontuotų kolonose priešais tualetus, kuriuose video vaizdus rodė …. .

Ir staiga aš suvokiau nerealią apgavystę – Gravity vietoje žadėto Phill Hartnoll dar kartą atitempė Nicky Siano, tik su kita programa. Tiesa, pats Siano sulig šiuo momentu buvo numetęs keliolika kilogramų, ir jau mažiau priminė Carlą Coxą, tačiau vis tiek…

Ne, aš ištiktųjų esu apsigimęs melagis. Taip norėjau jus apgauti, kad net pats apsigavau. Tačiau retas kuris mano vietoje būtų neapsigavęs. Atrodo, du skirtingi žmonės, atstovaujantys dviems skirtingoms nacijoms, žemynams, stiliams ir apskritai gyvensenai, tačiau tokio išorinio panašumo neįmanoma praignoruoti. Jei pamenate, Nicky Siano buvo apsirengęs puskelnes ir tamsiai mėlynus berankovius marškinėlius – gi Phill‘as šiuo atveju pakeitė tik marškinėlių spalvą. O apie jų veido bruožų ir kompleksijos panašumus net neverta šnekėti. Ir judėjo jie netgi vienodai! Keletą minučių stovėjau ir stebėjausi šituo, taip sakant, konfūzu.

O Hartnolas tuo metu jau buvo paėmęs „žemą startą“ ir raumenis tampė vis staigiau. Tempas vis greitėjo, strobai pliekė non-stop, rankų miškas kilo vis aukščiau, kol staiga suvokiau, kad nors ir būdamas itin toli nuo tokios muzikos, kaip užsuktas kinkuoju kaklą ir baksnoju pėdute į ritmą, trankau stiklinę į barą, o siurbdamas persikų sultis lūpomis makaluoju šiaudelį taip, kaip liepia ponas Hartnolas – 180 bpm ritmu, ir ne lėčiau. Bandžiau pabėgti į čilauto zoną, tačiau vakarėlis draugo pavidale surado mane ir ten bei nusitempė atgal. Dar kartą bandžiau pabėgti į tualetą, bet neišėjo – niekas neįleido. Kaip išsireiškė vienas mūsų bendras pažįstamas – „biovelos dešrelės“, arba kaip kad žybsėdamas akutėmis kitas – „a proper rave“. Tokio siautulio, tiesą sakant, nesu pastaruoju metu regėjęs. O kas darėsi, užgrojus Orbital‘ų „Halcyon and on and on“ (be to, truputi „užpičintą“), sunku nupasakoti… Gerb. klaberiai, pamiršę visus savo snobiškus „nevarotus“, siautėjo susiėmę rankomis plaukus, puolė bučiuoti Phillui rankas, čekšėjo fotoaparatais, stumdėsi, grūdosi arčiau Šviesos… Nuo šiol negalėsiu klausyti šio gabalo be gyvo salės triukšmo, jis niekada nebeskambės taip, kaip anksčiau. Tai priminė vienos iš knygų, skaitytų kaip tik tuo metu, kai kartais klausydavau Orbitalų, „Kvepalai“, finalą. Taip norėjosi šiek tiek pakoreguoti situaciją, tarkim, išvysti, kaip ant pakylos užsilipęs D.B. plėšia nuo savęs marškinius, o mergiotė, stovėjusi už dj‘jaus, apnuogina savo gigantiškas krūtis ir t.t., tačiau kažkaip nelemta buvo išsipildyti šioms fantazijoms. Dar truputis, ir viskas čia būtų pasibaigę masine orgija.

Pabėgau.

Skyrelis cinikams: didžėjus darė daug klaidų, blogai miksavo (mano draugelis Gedukas iš krasnuchos miksuoja daug geriau, todėl yra geresnis dj‘jus nei Phill‘as), grojo levus gabalus, trenkė prakaitu, klubas buvo pilnas išsipusčiusių vaikų ir mergas medžiojančių marozų, baras dirbo blogai, gėrimai brangūs, apsauginiai idiotai, Gravity – gaidys, todėl tūsas buvo levas.