Gyvenimo žaidimas @ Skalvija

„Gyvenimo žaidimas“ po trumpo pasirodymo Skalvijos dokumentinių filmų festivalyje, nuo sausio 13 pradedamas rodyti Skalvijos ir Vingio kino teatruose. Dviejų jaunų režisierių Henry Alex Rubin ir Dana Alan Shapiro dokumentinis filmas pasakoja apie neįgalius žmones, netekusius savo rankų ar kojų, kurie žaidžia komandinį regbį. Patys jį vadina žodžiu „Murderball“, kurį lietuviai kažkaip netikėtai perkrikštijo „Gyvenimo žaidimu“.

Dažnai tokie filmai pasakoja apie neįgaliuosius, kurie praradę fizinę jėgą, labiau susimąsto apie gyvenimą. Čia pasakojama apie visai kitokius žmones – kuriems ir po traumos svarbiausias dalykas išliko fizinė jėga. Komandinio regbio žaidėjai – lygiai tokie patys „paprasti“ žmonės, kuriems rūpi seksas, garbė, patriotizmas.

Pagrindinė filmo intriga – konkurencija tarp JAV ir Kanados komandų. Kad būtų įdomiau, sukuriami dviejų „kietuolių“ įvaizdžiai. Vienas jų – Mark Zupan, JAV žaidėjas. Jis užsispyręs, grubus ir labai kietas. Kaip jį apibūdina jo mergina – tikras sportininkas. Kita asmenybė – buvęs nenugalimos JAV komandos žaidėjas Joe Soares, dabar treniruojantis Kanados komandą. Jo gyvenimo tikslas – sutriuškinti amerikiečius. Prieš kamerą gyrėsi sumušęs jį įžeidusį paauglį, savo vaiko bendraamžį – pakišo koją, o po to užšoko ant jo. Filme rodoma šių ir kitų žmonių isterija prieš ir po varžybų, jų žūtbūtinis noras laimėti. Vienintelės šių žmonių ašaros ištrykšta varžybas pralaimėjus. Bet visa tai pateikiama lyg norint pasakyti, kad šie sportininkai – tokie pat stiprūs kaip ir sportininkai be negalios. Kad jie gali būti tokie pat žiaurūs ir, deja, tokie pat lėkšti.

Dar reikėtų atsižvelgti, kad šis kūrinys skirtas amerikiečiams. Turbūt šis filmas yra vienintelis būdas amerikiečius įtikinti, kad žmonės su negalia nesiskiria nuo kitų, kad nereikia iš jų tyčiotis ir pan. Svarbiausios filmo veikėjų vertybės yra jėga ir patriotiškumas (galbūt dar seksas?). Kai viename epizode JAV komandinio regbio žaidėjai moko šį žaidimą žaisti Irako karo veteranus, o kitame mūsų sekamas Mark Zupan parodomas klausantis George Busho kalbos, tai apskritai kyla klausimas, ar tai nėra kažkokia propaganda.

Kita vertus, reikia suvokti, kad filmas – tai jo autorių požiūris, ir tik nuo autorių priklauso, kaip bus atskleistos tokios asmenybės. Šiame filme, prie kurio kūrimo prisidėjo MTV, vėliau dar nufilmavusi neįgaliuosius laidoje JACKASS, jos buvo atskleistos taip, o galėjo būti atskleistos ir visai kitaip. Pabaigai pacituosiu Marko Zapano, JAV žaidėjo, kuris filme atrodo toks grubus ir žiaurus, žodžius. Paklaustas, ar atsuktų laiką atgal į tą dieną, kai patyrė avariją ir neteko galimybės valdyti kojas, jei galėtų, jis atsako: „Ne, nemanau. Mano negalia man suteikė tokių galimybių, draugų ir tokios patirties, kokios niekada nebūčiau turėjęs. Aš daug supratau apie save patį. Iš vienos pusės, tai geriausias kada nors man įvykęs dalykas“.