Vladislav Delay @ Sutemos, G

Jei kada nors gyvenime man tektų sudaryti kompiliaciją iš kokių dvidešimties visų laikų gražiausių šokių muzikos „gabalų“, vietos būtinai atrasčiau „Present Lover“. Gal todėl ir Luomo laukiau labiau nei Vladislavo Delay ar Uusitalo – šis vardas man visada buvo tarsi muzikinio aksomo sinonimas. Tiesa, prieš tai dar aplankiau „Metro Promo“ gimtadienio puotą, o galvoje jau skambėjo „I guess you turn me on, when you’re gone” – juk “Tessio” ne ką mažiau gražu…

Kad „Sutemos“ iš vakarėlių ciklo tapo kultūriniu must be reiškiniu, pajutau dar prie G durų. Įtikinėjimai, kažkieno pasakojimai apie „Cocooną“ ir maudulys krūtinėje sukėlė tą nepakartojamą esančių už durų vienybės jausmą, žodžiais išreiškiamą maždaug taip: „Blemba, o kas, jei…“. Nes vietos lyg ir nebeliko. Iš tolo ataidintys muzikos garsai tik dar labiau viliojo būti ten, tarp tų, kuriuos jau liūliavo aptemę garsai. Walkmanas dėliojo paskutinius akordus, kai aš mečiau šalin nereikalingus žieminius audeklus, kartu su jais rūbinėje palikdamas ir paskutinius nerimo ženklus.

Vladislavas spinduliavo tikra skandinaviška ramybe, kurios netrikdė net ta plojimų audra, kilusi kultiniam Luomo skambesiui palietus kolonas, jungiančias visus, esančius tarp jų, į vieną visumą. Tada dar nežinojau, kad po kurio laiko džiaugsiuos bene gražiausiomis 85 minutėmis 2007-aisiais. Tai kažkiek priminė apeigas, kurių pabaigoje išgyvenau minimalistinį katarsį. Jokios destrukcijos, smegenis spaudžiančio triukšmo ir narkotinių iliuzijų – viskas atrodė taip paprasta, bet kartu ir genialu. Šokti nesinorėjo – užteko vien klausyti, kad ir kiek tai panašėtų į snobizmo apraišką.

Ir net dabar man visai nesvarbu, ar ten buvo Luomo, ar Delay, ar Uusitalo – trys demonai naudojosi dviem rankom, kad perteiktų vieno mintis. Dievaži, jei tarp tų, kurie tai išgirdo, buvo besidžiaugiančių pirmuoju savo gyvenimo reivu, aš jiems nuoširdžiai pavydžiu – jų „pirmas kartas“ turėjo palikti milžinišką antspaudą sielose ir įskiepyti meilę kitokiai muzikai širdyse. Man gi belieka džiaugtis, kad kuo toliau, tuo gražiau bei laukti dovanų iš Michael Fakesh ir Deadbeat.