Vienos nakties šou @ Forum Palace

Naujos idėjos, nematyti veidai visada yra sveikintini reiškiniai. Agresyvus PR‘as – galima pateisinti, bet tik tuo atveju, jei ir išpildymas tobulas. Deja, „Ead & Wine”, atrodo, pradėjo visai ne nuo to galo. Ar tikrai vertėjo pirmajam renginiui rinktis Marco Bailey – vieną tų, buvusių paauglystės dievukų, taip ir nesugebėjusių prisitaikyti evoliucionuojančioje šokių muzikos rinkoje?

Jeigu Marco būtų atvažiavęs bent prieš kokius penkerius metus, ši fiesta galbūt net būtų pretendentė metų vakarėlio nominacijoje. Bet dabar 2007-ieji, o ne 2002-ieji. Ir kai „partyzanas“ Mantas grojo „warm-up” setą, atrodė, nėra jokio skirtumo, kada prie pulto turėtų stoti pats Bailey. Aplinka atrodė originaliai, garso lyg ir netrūko, bet nešoko niekas. Ir tai nesunku suprasti – tikrųjų techno people buvo vos vienas kitas, o „Galaxy“ kontingentas – priemiesčių ir miegamųjų rajonų vaikai, įpratę prie visai kitokių dalykų, „baudų“, blaškėsi murmėdami, kad techno ochen chorosho, tuo ir baigdami demonstruoti savo išprusimą, peržengiantį progresyvias ribas.

Niūroką atmosferą sklaidyti bandėme degtine ir šokiais lounge salėje, kur grojo broliai Deep Inc. Pagal house bangavome trise, bet buvo daug smagiau nei pačiame „Galaxy“, kur Marco Bailey nenustebino niekuo, juolab kokybišku techno. Kažkoks keistas electro tikrai nebuvo vertas 60, 80 ar dar daugiau litų. Go-go šokėjos, dekoracijos, apšvietimas – gal ir gražu, bet visa tai atrodė per daug nenatūralu tų 300 žmonių, pažirusių po „Forum Palace“, fone. Sunku buvo suprasti, kas čia svarbiau – muzika ar visas tas grožis. O mes juk einame šokti, ne žiūrėti spektaklių…

Šįkart taip, trumpai. Daugiau pasakyti nelabai ir yra ką, nebent palinkėti pačios didžiausios sekmės organizatoriams (nuoširdžiai) ir laukti Sven Vatho. Tik ar nepasikartos Carl Coxo istorija?