Interviu su Saint Oil Sand

5 narių grupė: būgnais grojantis Andžėjus, trombonistas Domantas, gitaristas Fixx (Igoris), saksofonistas Woitex bei bosistas, vokalistas ir tiesiog grupės galvą sukiojantis kaklas – Sania – tai SAINT OIL SAND (liet. ŠVENTAS NAFTOS SMĖLIS). Vaikinai jau kurį laiką mus džiugina įdomiu ska, kuriame muzikinės variacijos ir geros pučiamųjų partijos užima tikrai ne paskutinę vietą. Su nesiauru alaus upeliu, tekančiu mūsų stalo link, kalbėjomės apie muziką ir kitus dalykus.

Eilinis klausimas…Kodėl vadinatės „SAINT OIL SAND“? Egzistuoja legendomis apipinta istorija apie dykumą, o kaip yra iš tikrųjų?

Sania: Šia istorija viskas ir pasakyta…
Iš tikrųjų norėjom „gliukinio“ pavadinimo. Tokio, kokio daugiau nebūtų. Pavyzdžiui, pasivadina chebra kokiais nors Kosmonautais, o po to žmonės, ieškodami muzikos per internetą, suranda šimtus tų kosmonautų.
Sania: Pamenu, turėjome idėją pasivadinti TWIN PIGS. Tačiau vėliau internete vis vien randi grupę tokiu pat pavadinimu Niujorke, grojančią country ar bliuzą…ir viskas. Ilgai galvojom mes tą pavadinimą…gal pusmetį. Labai gudriai viskas išėjo…Turėjom tokį gabalą „Royal Sand“, be to, labai mėgdavome parūkyti kondrabandines „Saint George“ cigaretes. Kažkaip ir šovė į galvą.
Andžėjus: Ir kai Sania pasakė „Saint Oil Sand“, pagalvojau, kad išeina labai gražus sutrumpinimas – SOS.

Jūsų tekstai ganėtinai įsimintini – „mano diedukas buvo komunistas, gal todėl jo anūkas patapo anarchistu“. Kas juos kuria?

Andžėjus ir Igoris: Sania.
Sania: balsas iš kosmoso.

O muziką?

Sania: Visi prisideda. Gimsta idėja ir pradedam groti. Kadangi turime daug instrumentų, o aš, pavyzdžiui, visiškai nesuprantu, kas vyksta su pučiamaisiais, tad jie turi visišką laisvę – kaip nori, taip ir groja, ir visi vieni prie kitų prisiderina.
Andžėjus: Kiekvienas žino iš savo pusės, kaip patobulinti dainą, kokių melodijų sugalvoti.
Sania: Taip ir išeina, kad muzika yra bendras produktas.

Ar esate groję kokiose nors grupėse prieš SAINT OIL SAND?

Sania: Esam kažkada groję. Pirmieji bandymai buvo grojimas drauge su Andžėjumi ir IR vokalistu Germanu. Po to aš išvykau metams iš Lietuvos, jie sukūrė naują projektą, vėliau jis baigėsi. Aš grįžau, taip pat sukūriau projektą, kuris irgi baigėsi…Buvo pertauka, tačiau groti norėjosi, tad mes su Andžėjumi vėl susėdom, o po to pradėjo lipdytis gitaristas, trombonistas, saksofonistas.
Igoris: Aš grojau vienoje grupėje, per bendrus koncertus susipažinau su SAINT OIL SAND nariais ir Sania, o vėliau prie jų ir prisijungiau.

Kaip suderinote WOO ir ska?

Sania: Labai gerai. Buvo filosofų tūsas. Kartu dar grojo POP GRUPĖ ir SHOTTASOUND SYSTEM, tad tai buvo daugiau ska/reggae/dub vakarėlis. Patalpa nesutrukdė – tai toks sąlyginis dalykas.
Andžėjus: Kokia muzika, tokia ir publika.

Ar esate išleidę albumą? Kur jį galima įsigyti?

Sania: Taip. Tai mini albumas „Normaluz žmoguz“, kurį išleidome praėjusiais metais. Platiname per koncertus patys, PASIDARYK PATS records per internetą, Zarazzoje, Interpunk.com arba per emailą.

Kiek metų grojate?

Sania: Pilna sudėtimi – pusantrų metų.
Andžėjus: Pusantrų?
Sania: Porą jau turbūt…

Kokių nuotykių esate patyrę koncertuodami?

Sania: Įdomiausias koncertas man buvo Estijoje, Tartu. Pats klubas, kuriame grojome, buvo įdomus – sename mediniame teatro pastate, šalia Tartu universiteto. Į koncertą susirinko daug žmonių, tačiau publikos atžvilgiu tai buvo turbūt blogiausias, kokiame esamę kada nors groję. Publikos buvo daug, tačiau visi buvo visiškai apsipūtę. Bent Lietuvoje tokio koncerto aš neprisimenu.
Andžėj: Jie net neturėjo jėgų pajudėti.
Sania: Klubas turėjo tokius maišus, prikimštus šieno, ir visi ant tų maišų gulėjo. Tu groji ska, šalia – projekcijos, kuriose rodoma kažkas panašaus į Šiaurės pašvaistę. Kokie nors vaikinukai prieina prie tos projekcijos, ir gal penkiolika minučių tiesiog žiopso į ją. Patirtis buvo gera.

Igori, gyveni Naujoje Vilnioje, tavo kaimynai – grupė GRAVEL. Ką manai apie juos?

Igoris: GRAVEL narius šiek tiek pažįstu, bet daugiausiai bendrauju su bosistu Vladu. Kažkada su vienu draugu turėjome patalpas, kuriose repetuodavome, tad retkarčiais Vladas ten ateidavo pagroti gitara, buvo visai smagu. Neseniai parsisiunčiau naująjį grupės albumą – ganėtinai geras.

Žaisdavot kartu futbolą?

Igoris: Jo! Teko pora kartų žaisti kartu, mūsų kieme futbolas apskritai labai populiarus, jį žaidžiam kiekvieną vasarą. Gerai tie GRAVEL žaidžia.

Ką mėgstat veikt laisvalaikiu?

Andžėjus: Muzikuot ir gert alų.
Sania: Bendro grupės pomėgio neturim.
Igor: Mėgstam antradieniais išgert litrą degtinės – kaip darbo dienai visai nieko. O man patinka žaisti futbolą su draugais, arba neveikti nieko.

Kur geriausiai groti muziką, atmosferos, įgarsinimo, publikos prasme Lietuvoje?

Andžėjus: Labai skirtingai. Vilnius nėra muzikavimo rodiklis. Praėjusiais metais grojome Marijampolėje, Jurbarke – buvo labai smagu. Aparatūra ten, grubiai tariant, nebuvo skirta koncertams. Tačiau tiek daug švytinčių žmonių veidų dar nebuvau matęs. Tu groji ir matai žmonių šypsenas – jie tiesiog išsiilgę muzikos.
Sania: Vilniuje kartais pasitaiko tokių atvejų – aišku, priklauso nuo to, kur ir kam groji, – jog tu groji, o dalis publikos stovi ir žiospo su užrašu ant veido: „kuo tu mane nustebinsi“? Ir jei kas antrą savaitę ar bent kartą į mėnesį groji Vilniuje, nustebinti yra pakankamai sunku. Juo labiau – Vilniuje yra žymiai daugiau pasirinkimų. Visgi dauguma koncertų būna labai smagūs, dažnai susirenka nemažai žmonių. Visai neseniai buvo taip pat smagus koncertas Kaune per „Neformos dieną“. Kažkada grojom Rokiškyje, turbūt Tėvo dienos proga. Susirinko pakankamai žmonių, grubiai tariant, su treningais. Mūsų būgnininkas dar skiauterę turėjo, galvojom, na, kas čia bus. O po to, iš tikrųjų, mus labai draugiškai ir šiltai sutiko.

Kokiame paskutiniame koncerte buvote, kuriame grojote ne patys?

Igor: DEFDUMP Musėje. Seniai norejau išgirsti šią grupę gyvai, anksčiau vis nepavykdavo nueiti į jų koncertą. Patiko be proto, tai viena mėgiamiausių mano grupių. O Andžėjus jau seniai turbūt niekur nebuvo…
Andžėjus: Forum Palace SMYSLOVYJE GALLIUCINACIJI. Salė šiek tiek netiko tokiai muzikai, bet ganėtinai patiko.
Sania: Galbūt „Blogos grupės gerai groja“.

Ir kaip?

Sania: TAI-KĄ patiko. Nors man buvo šiek tiek liūdna, kad grojo senus gabalus. Kai grupė, po tiek metų pradeda groti, norėtųsi, kad įneštų ir šiek tiek šviežienos. Važiuoti ant to pačio arkliuko, kuris buvo prieš dešimt metų…nors, žinoma, ten susirinko žmonės, pažinoję juos prieš dešimt metų. Kita vertus, kaip jie sako, kad čia buvo vienas koncertas, pasismaginimui…
Tiesa, meluoju, po to buvau dar viename smagiame grupės DIZZY COOL koncerte.

Ką jūs, socialus jaunimas ir visuomenines temas savo dainose kabinantys muzikantai, galvojate apie Lietuvos politinę situaciją ir kas tie „debilai, kurie valdo pasaulį“?

Sania: Šie žodžiai iš dainos „Mano diedukaz“. Dainoje kalbama ne tik apie politiką. Pati frazė labiau skirta apibūdinti žmones, kurie ką nors valdo, turi galimybes tampyti kitus už virvučių. Taip vyksta ne tik politikoje – taip pat ir mene, sporte, kitur. Tokie veikėjai bando visus išrikiuoti pagal savo dūdelę, nors tikiuosi, kad taip pasaulyje niekada nebus. Nors jiems turbūt būtų labai patogu, kad visi taip darytų, kaip jie sako.

Beveik kaip Jurgelis Meistrelis…

Sania: O apie politinę situaciją Lietuvoje… Man jau seniai praėjo noras išskirti Marijos žemę iš kitų. Viskas, kas dabar vyksta čia, yra pakankamai būdinga ir kitoms Rytų Europos valstybėms ir ne tik. Pažvelkime į Italiją ir kas vyksta ten. Nesame jokie super-išskirtiniai. Pati politika man asocijuojasi su purvu, intrigomis ir užkulisiniais žaidimais – visur pasaulyje. Todėl geri žmonės, mano manymu, ten nelenda arba labai greitai, pamatę visą užkulisiuose besislepiančią realybę, iš ten pabėga.

Ar skaitot knygas?

Sania: Aš – taip.
Igoris: Nerandu laiko sėdėti vienoj vietoj ir ką nors skaityti, tad skaitau tik žurnalus ir laikraščius per paskaitas.
Andžėjus: Pastaruoju metu techninę literatūrą. Studijoms.

Sania, ką manai apie Sartrą?

Sania: Sartrą? Nemanau nieko, nes nežinau, kas jis toks.

Vakar Vilnius, rytoj – Ryga, kas bus poryt?

Sania: Kas bus, tas bus. Kaip Dievas duos, taip ir bus. Idėjų naujai muzikai turim, medžiagos naujam albumui yra.
Andžėjus: Stagnacijos nėra.

Kokias išskirtumėte penkias Lietuvos muzikos viltis?

Sania: Aš manau, jog paieškojus Youtube.com gali rasti ne penkias viltis, o žymiai daugiau..

Pasakyk nors penkias.

Sania: Man labai patinka BU-BY. Na, jei žiūrėtumėme iš alternatyvos pusės, nes negaliu sakyti kažko bendresnio visiems – apie popsą…
Igoris: Minedas, Maxas… (juokiasi)
Sania: Na, mano mėgiamiausios būtų minėta BU-BY, NAKTINĖ PUFAIKA, nebloga grupė – OBSCURED. Paskutiniuoju metu patinka DIZZY COOL (buvę TRYS PENKTADALIAI), grojantys funką, Živilė Ba, MAKE IT REAL. Iš ska muzikos išskirčiau jau, deja, turbūt iširusią grupę DANTIM Į SIENĄ.

Taigi, klausimai baigėsi…

Igoris: Bet ko mes norėtumėm palinkėti?
Sania: Nereikia…

Taip, ką palinkėtumėt mūsų skaitytojams?

Igoris: klausykit ska, gerkit alų ir žaiskit futbolą.
Sania: Kad visi visiems ir visi visus.
Andžėj: Kad būtų daugiau geros muzikos.
Sania: Ir nestudijuokit informatikos, kaip Andžėjus.