Rubik @ Roxy ir Artistai (gegužės 8-9 d.)

Balandį išleidę albumą Dada Bandits suomiai Rubik jį pristatinėja ture nuo Latvijos iki Vokietijos. Džiugu, kad ši indie rock ketveriukė, priešingai nei pvz. Morrissey, savo kelyje iš Latvijos į Lenkiją nepamiršo ir Lietuvos. Ne tik kad nepamiršo, bet net du pasirodymus surengė. Ore.lt žurnalistai matė Rubik ir Klaipėdoje ir Vilniuje. Ir liko labai patenkinti.

Rubik @ „Roxy“ (Klaipėda), gegužės 8 d.

Tekstas: Elena Jarmoškaitė

Renginių seriją „Klaipėda Goes Indie“ užbaigusieji Rubik gegužės 8 d. vakarą Klaipėdos klube „Roxy“ surengė mažytį roko šou. Prieš pasirodymą kukliai ir tyliai iš galo stebėję apšildančią klaipėdiečių grupę Kingsize šie suomiai net neprisistatę netikėtai pradėjo savo koncertą ir iš tykių vyrukų languotais marškiniais pavirto energingais scenos užkariautojais.

Nors pasirodymas buvo neilgas, grupė atliko keletą kūrinių tiek iš pirmojo albumo, tiek iš Dada Bandits, tarp kurių buvo ir asmeniškai labiausiai lauktas „You Jackal!!“. Tiesa, pastarasis nuskambėjo dar koncerto pradžioje, kai atmosfera nei ant scenos, nei publikoje dar nebuvo įkaitusi. Belieka įsivaizduoti, kas dedasi jam skambant didesnio masto pasirodymuose.

Nors koncerto metu nenuskambėjo bene sudėtingiausi ir įdomiausi „Dada Bandits“ kūriniai „Goji Berries“ ir „Indiana“, tikra šventė akims ir ausims buvo „Radiants“ ar, pavyzdžiui, „Wasteland“.

Rubik – Karhu Junassa (live @ Roxy)

Tenka pastebėti, kad Rubik gyvai gerokai panašesni į tikro roko grupę, nei įrašuose: pamačius ketvertą ilgaplaukių savo erdvėje plaukiojančių muzikantų, keliančių tikrą kokybišką triukšmą, norisi kratytis ir net nebegalvoti apie tai, kad šitame garsų mišinyje pranyksta tikrasis Rubik išskirtinumas.

Kita vertus, vienas dalykas, kurio niekada neperduos šios grupės įrašai yra tas fantastiškas visų narių, o ypač vokalisto Artturi atsidavimas muzikai ir publikai. Buvau maloniai nustebinta jautrios jo gestikuliacijos ir tos pakylėjimo būsenos, kuria jis visą koncertą stengėsi užkrėsti ne itin gausią publiką. Net ta šypsena, kuria jis palydėdavo kiekvieną baigtą kūrinį, buvo kažkas priverčiančio patikėti nesugadintu Rubik muzikos nuoširdumu.

Apskritai kitaip į visą grupės įvaizdį pažvelgti privertė tiek nenuspėjami ritmai, į kuriuos, pasirodo, pasiutusiai sunku pataikyti šokant, tiek instrumentiniai dialogai tarp grupės narių ir profesionalios jų improvizacijos. Tai priverčia galvoti ir apie tai, kad Rubik tobulai tiktų ne tik uždarai klubo erdvei, bet ir didžiulėms scenoms ir tūkstantinėms minioms. Ko ir norisi jiems palinkėti.

Rubik @ „Artistai“ (Vilnius), gegužės 9 d.

Tekstas: Karolis Vyšniauskas

Grįžę iš Klaipėdos suomiai neatrodė praradę nei dalelytės kolegės aprašytos pozityvios energijos. Nors sušalusią „Artistų“ kiemelio publiką išjudinti sekės sunkiai, grupės nariai scenoje šėlo. Vieną po kito jie sugrojo daugeliui pirmą kartą girdėtus, bet familiariai nuskambėjusius kūrinius.

Aštrios gitaros, sintezatoriai ir tikram indie skambesiui būtinas nestandartinis vokalas. Rubik savo atsipalaidavimu ir draugišku bendravimu su publika parodė tai, ko dažnai trūksta Lietuvos roko scenai – po-zi-ty-vu-mą! Daugiau šypsenų, daugiau mėgavimosi muzika, mažiau baimės jei viena ar kita nata nuskambėjo pro šalį.

Sugroję planuotą repertuarą vaikinai dar ir dar kartą grįžo scenon. Pasirodymą užbaigę į kitą dimensiją nunešusia Nirvanos „School“ Rubik atidavė visą save ir pranyko tarp „Artistų“ lankytojų. Po pasirodymo norėjosi dviejų dalykų: pirma – dar kartą pamatyti juos scenoje, galbūt ne „Artistuose“, galbūt net ne Lietuvoje. Antra – pasinaudoti galimybe ir įsigyti vieną iš garsisto saugomų Dada Bandits.

Albumas skambėjo grįžus namo vėlų šeštadienio vakarą, atsikėlus vėlyvą sekmadienio rytą ir mokantis sunkią pirmadienio popietę. Ir visada toks pat pakilus kaip ir koncerto metu išgirstos tų kūrinių live versijos. Ne vienadienė muzika, rodos.