Messer Chups: Rokenrolas – tai kaip religija

Tai vienintelė grupė, kuri turi tiesioginį muzikinį ryšį su jūra, smėliu ir bangomis – vieta, kur vyks festivalis “Satta Outside”. 200% surf muziką grojantį kolektyvą iš Sankt Peterburgo galima vadinti bene keisčiausiu iš visų renginyje pasirodysiančių atlikėjų dėl savo kūrybinės sintezės su kinu. Ta proga ir pakalbėjome su jais apie tai, kokie filmai jiems patinka ir ką jie mano apie Rusiją.

Pradžioje buvo Messer For Frau Muller, o dabar yra Messer Chups. Kaip čia viskas taip su aštriais daiktais?

Na šis klausimas skamba kiek netaktiškai… Iš pradžių žmogus “dročina”, po to patiria pilnavertį seksą ir po to jam nebestovi. Pas mus vis dar stovi.

Turėjau omenyje, kodėl tiek pirmos, tiek antros grupės pavadinimuose yra žodis „Messer“ (vok. peilis)?

Šis žodis abiejuose pavadinimuose kadangi Messer tipo logotipas mums patinka ir mus visi visada vadindavo peiliais. Bent jau dalis pavadinimo skamba taip būtent dėl to.

Ar jums patinka šokti su peiliais? O galbūt jūsų fanai taip šoka?

Mums patinka smaigstyti peilius į fanatus, o kai jie miršta ir mėlynuoja tada su jais galima ir pašokti. O ką…

Tai turi kažką bendro daugiau su siaubo filmais nei su ekstremalumu?

Siaubo filmas – tai kinematografijos žanras… O ne ekstremalumas.

Kokią dalį jūsų kūryboje užima kinas?

Mums patinka „B“ kategorijos retro filmai. Juose – visa žemės druska. O mūsų kūryba visiškai nesausa.

Ar nesijaučiate kartais, jog jūsų muzika – tai tarsi gyvenimas Twin Peaks miestelyje: mistiška, įdomu, tačiau kaip netikra drama?

Tikrame mene visada turi būti magijos elementų. Būtent tai ir galima pajusti “Twin Peaks” seriale, panašiuose šedevruose bei trash filmuose, kuriuos įprasta laikyti nešedevriniais, tačiau ši riba labai plona ir būtent ten, kur ji tokia, galima įsipjauti. Iš dūšios. Tačiau tik taip galima bent priminti apie tai, kas su kuo.

http://www.youtube.com/watch?v=P57romHwX70

Ypač jei iš tavo žaizdų kraujas neteka, tai reiškia, jog tu senai miręs. Tačiau jei tu vis dar kažką jauti, tai yra kai kas, ką gali sudominti jauną daktarę su bintu rankoje. Tai metafora, kurioje nėra prasmės. Mes nedarome dramos, mūsų kūryba – greičiau komiksas, kuriame, kad ir ką nupieštum – vis ima juokas.

Ar nemanote, jog gyvenimas – tai apskritai krūva TV serijų? O galbūt tiesiog komedija?

Gyvenimas tai gyvenimas, o serialas yra serialas – toks žanras per televizorių rodomas. Komedija – taip pat žanras. Mes galvojame, jog gyvenimo tėkmėje žmogus gali išbandyti gerokai daugiau žanrų nei šiuos du. Tačiau kiekvienas renkasi pagal savo kišenę. Mūsų žanras yra rokenrolas ir jis gerokai gilesnis nei daugelis mano. Neteisūs sakantys, kad visa tai yra rokenrolas. Ir tai sunku paaiškinti ypač nutolusiems, kurių gyvenimas – heavy metal ir t.t. Rokenrolas – tai kaip religija tik daug stipresnė, tačiau labiau išgarbinta dėl savo, visgi, teigiamo ir linksmo įvaizdžio.

Jei pridėtumėte dar vokalo prie savo muzikos ar tai vis dar būtu Messer Chups?

Taigi tai Messer Chups su vokalu… Ir šiaip mes – instrumentinė surf grupė, o vokalas tik įvairumo dėlei. Ir šiaip surf – tai instrumentinė muzika, kuri mums labiausiai patinka.

Kai grojate gyvai – tai atrodo kaip filmas ar kaip cirkas?

Tai panašu į koncertą…

Koks jūsų mėgstamiausias filmas?

Daktaras Kaligari. Tačiau tai ne retro, o 1991 metų amerikiečių psichodelinė komedija-parodija.

O koks nemėgstamiausias?

Ypač nepatinka šiuolaikinis rusų kinas ir serialai, jie ypatingai šūdini. Aktoriai tarsi būtų iš šūdo, siužetai – iš subinės, o režisieriai – silpnapročiai daunai. Visiškai nieko neišmanantys apie kino meną.

Ko dar nemėgstate?

Beveidės minios, bukapročių, kvailų miesčionių, aukštas pareigas užimančių vadybininkų, šiandieninės Maskvos ir miesčioniškų šio miesto įpročių, rusiškos roko muzikos, provoslaviško debilizmo bei religinių klišių ir kvailų pseudo šventumo kliedesių, kurie nieko nežino kaip tik nori visus apkaltinti savo asmeninėmis nuodėmėmis ir kompleksais. Taip pat nemėgstame sektantų.

Ar jums patinka Chuck Norris?

Ne, nepatinka. Mėgstame Vincent Price ir Kristopher Lee.

Kaip suprantu žavitės užsienietiškais filmais. O kaip jums rusiški?

Iš rusiškų mums patinka “Vaivorykštės formulė”, „Dviejų vandenynų paslaptis“, animacinį filmą “Barankinai, būk žmogumi“, „Inžinieriaus Garino hiperboloidas“, „Paskutinis colis“ ir t.t.

Ar jums gyvenate tą „sex, drugs and rock‘n‘roll“ gyvenimą ar esate tiesiog tikri menininkai, kuriuos įkvepia politika, miškai ir pan.?

Mūsų gyvenime visko buvo ir dar daugiau. Mes gyvename kaip moksliniai fantastai.

O ką apskritai veikiate gyvenime, kai negrojate?

Miegam, valgom ir geriam, sysiojam, kvepuojam ir bezdam.

Ar tiesa, ką žmonės sako apie tai, jog Rusijoje yra tik Maskva, o visa kita – jos priemiestis?

Būtų gerai tą Maskvą išmėsinėti. Rusijos politika buka, supuvusi ir atsilikusi. Mes nemylime Maskvos, nors tai ir gražus miestas. Tačiau… tai siaubinga kai visa šalis nori ten gyventi ir dirbti lyg tai būtų super miestas, o iš tiesų tai paprasčiausia kvailų miestiečių sueiga. Nes kartu su smegenimis į šį miestą nuteka ir kiti dalykai, šūdai pavyzdžiui. Ir tie šūdai kartais užima ten kažkokius postus arba įsivaizduoja esantys bohema, o kartais tai tiesiog paprasčiausi kaimietiški mutantai. Dėl to tai gąsdina ir maitina mūsų jausmus pavojais ir priešiškumu.

Ar dažnai grojate Rusijoje, Sankt Peterburge?

Pagrojame laikas nuo laiko. Kartą per mėnesį arba rečiau.

Kaip atrodo Sankt Peterburgo meno scena?

Piteryje tuščia. Mes patys randamės pogrindyje, bet su kultūriniu statusu. Apskritai mieste nieko įdomaus. Tiesą sakant, kaip ir visoje Rusijoje muzikos atžvilgiu. Ypač tame stiliuje kuriame mes dirbame.

Ką parekomenduotumėte aplankyti Sankt Peterburge?

Ką tik norite. Pasiplaukiokite kateriu arba nueikite į tualetą “Maskvos” stotyje, svarbu, kad būtumėt geru žmogumi.

Ar mokate surfinti?

Ne, tik apsimetam, kad varom.

www.myspace.com/messerchups

Festivalis “Satta Outside” vyks rugpjūčio 14 – 16 dienomis, Smiltynės Jachtklubo teritorijoje. Daugiau informacijos www.sattaoutside.lt