Kam alternatyva “T.Ė.T.Ė.” ?

Šiemet antrą kartą įvyko apdovanojimai „T.Ė.T.Ė.“, kuriuose buvo įvertinti 2012-ųjų Lietuvos alternatyvinės muzikos nuopelnai. Kartu su diskinio pjūklo formos prizu, tėvas perėmė ir ankstesnio mamos sugyventinio, apdovanojimų „A-LT“ bėdas: kaip apjungti ir įvertinti margaspalvę pogrindžio kalvę? Keistokai atrodo, kai sportiniai vertinimo kriterijai taikomi visiškai subjektyvioje muzikos sferoje. Kaip paskaičiuoti ir įvertinti, kas geriau groja? Ar geriau visada reiškia įdomiau? Kas yra įdomiau? Tokią klausimų seką galima tęsti ir tęsti. Faktas, jog tokių apdovanojimų organizatoriai pasmerkti apkalboms ir kritikai.

Galima prisiminti juodai baltus post-nepriklausomybės laikus, kai a.a. „Zona“ organizuodavo kasmetinius „Pačių blogiausių grupių festivalius“, liaudyje žinomus kaip „Blogiukai“ (pirmą kartą įvyko 1988-aisiais). Čia nebūdavo jokios pompastikos, skirstymų pagal stilius ir apdovanojimų. Tačiau čia galėdavai per kelias dienas susipažinti su tuometine Lietuvos alternatyvinės scenos situacija nuo primityvaus, bet užvedančio pankroko iki mąslaus indie ir eksperimentų. Būtent šių festivalių dėka iškilo beveik visi įdomesni to meto atlikėjai: Bovy su M.Mikutavičiumi, SSG su A.Ramanausku, Skylė, Airija, Šiaurės Kryptis, Lygiailyja Empti, SH, Turboreanimacija, Lemon Joy, Requiem, dr.Green, Lipnūs Maharadžos Pirštai, IR, Freaks On Floor, M. I. R. Project ir daugelis kitų.

Nuo 2005-ųjų keturis metus vyko Lietuvos alternatyvios muzikos grupių, atlikėjų ir projektų apdovanojimai „A.LT“. Juose to meto savo scenų veikėjai ir autoritetai rinko geriausius ir iš esmės paruošė dirvą dabartiniams alternatyvos apdovanojimams. Kadangi teko dalyvauti „A.LT“ veikloje, prisimenu, jog ne vieną vakarą praleidome svarstydami, kaip teisingiau sudėlioti nominacijas. Ar tos kelios (užupio) funk grupės vertos atskiros nominacijos, ar ne? Ar tas atlikėjas dar alternatyva, ar jau pop? Kur čia rokas, o kur jau metalas? Iš esmės tą pačią nominacijų schemą iki šiol naudoja ir „tėtės“. Tik neliko vienos gražiausių nominacijų „Už nuopelnus scenai“, o vietoje jos atsirado abejotinos „Metų Charizma“ ir kiek įdomesnė „Metų muzikos skleidėjas“.

Na, bet grįžkime prie aktualijų. Šiemet „T.Ė.T.Ė.“ apdovanojimuose bene labiausiai trūko … tvirtos tėviškos rankos. Turiu omeny renginio režisieriaus, kuris būtų sudėliojęs viską taip, kad renginio gale salė nebūtų apytuštė, o paskutinės keturios nominacijos nebūtų paskelbtos paskubomis ir išdalintos pačių vedėjų. Gal net nebūtų klasikinio vėlavimo, nes „dar nesusirinko pakankamai žmonių“. Galbūt ir renginio vieta būtų parinkta įdomesnė, nei patogus ir šiltas, tačiau jau truputį pabostantis „Loftas“. Pvz., vienam vakarui atgaivintuose Sporto rūmuose ar apdovanojimų rengėjų headquarters „Kablyje“. Gal „tėtė“ būtų pagalvojęs ir apie alternatyvią apdovanojimų ceremoniją, nes dabartinė išsisėmė jau po kelių atlikėjas-nominacija-atlikėjas-nominacija užėjimų. Žinoma, suprantu, kaip sunku rasti bendrą vardiklį, kai susirenka tiek daug skirtingų alternatyvščikų. Gera mintis buvo koncertus ir apdovanojimus rengti dvejose skirtingose scenose – tai renginiui suteikė kažkiek intensyvumo. Tačiau renginio vedėjai ne visada išlaikė saiką ir kartais nukrypdavo į „Linksmųjų išradingųjų klubo“ stilistiką. Ar „Sadistų“ duetas tapo alternatyva „Radistams“? O gal geriau reikėjo viską atiduoti nuolat replikavusiems T.Sinickiui (ex-Gravel) ir Karoliui Jachimavičiui (ex-Višinskis) ?

http://www.youtube.com/watch?v=QQl-OXdXYIs

Nominacijos… Nesiimsiu vertinti, ar nugalėtojai verti apdovanojimų, ar ne. Juolab, kad tokiuose žanruose kaip metalas ar etno, mano žinios ribotos. Keista, kad nominacijose neatsirado vietos tokiems įdomiems ir, be abejonės, alternatyviems reiškiniams kaip (bet kokia tvarka): Without Letters, Flesh Flash, Banda Dzeta, No Dog Barking klipui „Horse Of Steel“, Reed No Brass, Repo Seniams, Ministry Of Echology, Kala Soundsystem, „Vilnius Temperature“, Colours Of Bubbles, Brokenchord, Dubenėliui, Emery & Semi Sense feat. MC Fats & Umiko vaizdui „Starchaser“, “StartFM” ir “NeringaFM” radijo stotys, „Charivari records“, suru.lt, „1-800-DainaD“ aka dubauskaite.lt, g-taskas.lt, MC Messiah, „Club Tropicana“, „Surf Through The Rock Country“, „Sūpynės“, „Speigas“, „Tarp“, Avaspo klipai ir daugybė kitų. O bet tačiau tarp nominantų matome Marką Palubenką, G&G Sindikatą, R.Zilnį iš „Lietuvos ryto“, Skylę, Mario Basanov, „Karklę“ – su visa pagarba, ar nereikėtų jau paleisti šių vardų pas „mamą“ ? Juk viena apdovanojimų misijų – „pagerbti ir įvertinti alternatyviosios muzikos scenos grupes bei atlikėjus.“ T.y. tuos, kurių kūryba ir publika pasižymi ne kiekybe, o kokybe. Turiu omenyje, kad argumentas „jų niekas nežino“ šiuo atveju neturėtų veikti. Svarbiausia, kad „tėtės“ juos žinotų ir parodytų visiems, kaip būdavo „blogiukų“ laikais.

Atskirai norėtųsi atkreipti dėmesį į lietuvišką fenomeną – dainuojančius aktorius. Savo laiku buvo V.Kernagis, tačiau tai buvo praėjusiame amžiuje. Jauni aktoriai lyg ir turi tam tikrų pranašumų prieš „šiaip“ muzikantus. Jie studijuoja ir praktikuoja įvairius scenos menus, todėl nenuostabu, kad joje jaučiasi laisvai ir žaismingai. Nežinau, gal būtent tas išsilavinimas ir pakerta visą žavesį, o Liūdnų Slibinų koncerte pasijunti kaip abiturientų žiburėlyje ar agitbrigadų pasirodyme. Sutik, tokio jausmo, tarkim, Garbanoto Bosisto koncerte nėra.

Apdovanojimų koncertinė dalis, tiesą sakant, skambėjo nuobodokai. Bet mielieji, juk mes esame alternatyviniuose apdovanojimuose, kur viskas turėtų sproginėti emocijomis, spindėti naujais garsais ir tembrais, užkabinti netikėtais akordais, užimti kvapą! Tuo tarpu viskas atrodo panašiai kaip 10-15 metų, su ta pačia Siela. Vietoje intriguojančių punk/hc veteranų Erkė Maiše – rusiško roko, blogaja prasme, „teftelis“ su Saint Oil Sand. Post-Vysockiškos emocijos su Vidu Bareikiu ir jo manifestas prieš glossy pramogų pasaulį (bene vienintelė aštresnė kritika į tą pusę). Energingas Karma pasirodymas, primenantis romantiškus Levellers prieš keliasdešimt metų. Atseit alternatyva, bet, pagal muzikantų povyzas atrodo, lyg labiau norėtų pas „mamą“. Movo, Wulture, Roadkill, Pievos – kaip dainavo The Smiths: „the music that they constantly play, it says nothing to me about my life.“ Tiesą sakant, hiphopas pasirodė kiečiausiai. Gerą įvadą padarė technikos asai Yoko Mono, tvirtai ir už savo žodžius atsakė Tie Geresni. Tiesa, apdovanotasis Lilas su Innomine neatrodė taip užtikrintai. Vokalistė vietomis pjovė gerokai pro šalį. Apdovanojimų audio užsklanda, iškirpta iš …Beastie Boys „You Gotta Fight“ skambėjo banalokai, ypač kai vakaro pabaigoje, jei teisingai prisimenu, ji transformavosi į AC/DC „Highway To Hell“…

Įpusėjęs renginys atrodė dar visai nieko, tačiau pabaiga sugriuvo tarsi kortų namelis… Dėl laiko trūkumo paskubomis buvo iškart paskelbtos net 5 nominacijos, o vieną įdomiausių vakaro koncertų lydėjo sparčiai tuštėjanti salė. Lakoniškai pasivadinęs jaunas atlikėjas Ba., į pagalbą pasitelkęs daugybėje projektų dalyvaujantį būgnininką Joną ir garbanotą gitaristą, atliko energingo ir veržlaus power pop kūrinius. Mintyse sukosi M83 ir panašūs vardai. Tėte, ačiū bent už vieną atradimą.