(Ne)sulaužytos Klaipėdos naktinio gyvenimo vizijos

Klaipėda visada garsėjo savo naktinio gyvenimo pliūpsniais. Iš pažiūros apmiręs miestas kartais sukoncentruodavo tokią energiją, kuri pritraukdavo party animals netgi iš kito Lietuvos krašto. Metų pradžioje kolegė Daina Dubauskaitė savo straipsnį pavadino: “Jei Klaipėda turi ateitį, Albertas – jos dalis”. Atėjus pavasariui ir mes prisikasėme prie svarbaus uostamiesčio naktinio gyvenimo kurstytojo, 19-mečio Alberto Žvinio aka Albert The Hook. Priežastimi tapo jo “išnešiotas” laužytos šokių muzikos festivalis “Broken Vision”, šiemet organizuojamas jau 6-ąjį kartą.

Kodėl savo veiklai pasirinkai Klaipėdą, o ne, atrodytų, didesnes galimybes siūlančius Vilnių ar Kauną ?

Klaipėda yra mano hometown’as, kuriame gimiau ir augau didžiąją gyvenimo dalį. Man visada būdavo smagu grįžti į Klaipėdą. Čia jaučiuosi kaip namuose, plius klaipėdiečiai – gana smagus žmonės. Įkvepia ir akyse kylantis susidomėjimas urbanistine muzikos kultūra.

Kokia tavo mėgstamiausia vieta Klaipėdoje ?

Danės krantinė. Švyturio menų dokas įsikūręs būtent prie jos. Doke gimė ir užaugo “Broken Vision” vardas. Dalinai ir mano, heh.

Ne sezono metu atvažiavau į uostamiestį savaitgaliui – ką įdomaus galėčiau čia nuveikti ?

“Čako ir Čekuolio” baras turėtų būti įrašytas į naktinę miesto svečio programą. Kiekvieną ketvirtadienį čia organizuoju Junglist.lt komandos iniciatyva gimusius “Rastadienius”. Penktadieniais ir šeštadieniais vyksta mano arba “Wonderhauz” komandos organizuojami alternatyvios muzikos renginiai. Apie visus renginius būsite informuoti, jei seksite “Čako ir Čekuolio” fanpage’ą feisbuke. Baras – ne standartinis, o tai mane ir žavi, haha.

Klaipėdoje, nuo Sagos reivų “Prieplaukoje” iki “One Ear Stereo” vakarėlių ir festivalių “Baldai”, visada atsirasdavo renginių organizatorių. Kas tave paskatino tapti promoter‘iu ?

Kai pradėjau, paskata buvo kokybės stygius Klaipėdoje. Visada stengdavausi padaryti kuo kokybiškesnį vakarėlį, nors dažnai tos pastangos nebūdavo įvertintos ir daugelis garsiai skelbė, jog aukštesnio lygio nereikia. Ilgą laiką pats tuo tikėjau. Šiandien žiūriu iš pozityvesnės pusės – kokybės reikia ir jos visada reikės. Žinoma, kaip ir kiekvieno renginių organizatoriaus karjeroje, buvo up & down’ų, per kuriuos kokybės suvokimas vartaliojosi kelis kartus. Manau, pagaliau priėjau prie teisingo supratimo – tai įrodys balandžio 27-ąją vyksiantis BV6. Džiaugiuosi pagaliau galėdamas į Klaipėda atvežti tokio lygio žvaigždes kaip kanadietį Krinjah. Prisimenu pokalbį su Mark Splinter po 3-iojo “Broken Vision” – jis bandė mane įtikinti, kad sekantis BV turi vykti su žvaigždėmis iš užsienio. Tądien man tai atrodė nerealu, šiandien, prisiminus pokalbį su Marku, kyla šypsena . Tu buvai teisus, bičiuli!

Iš šono Klaipėda atrodo tuščias ir truputį liūdnas miestas, kur net savaitgaliais H.Manto gatvėje nesutiksi daug praeivių. Ar tai tinkama terpė organizuoti alternatyvius renginius ?

Klaipėda tikrai verta didelių alternatyvių renginių, nedrįsčiau teigti, jog šis miestas – netinkama terpė. Klaipėdiečiai vienytis moka ir tai parodo per kiekvieną “Broken Vision” vakarėlį. Papildomą džiugesį kelia tai, jog publika pajūryje šilta ir pozityvi. Norėčiau, kad klaipėdiečiai pasistengtų išlaikyti tokį apibūdinimą. Iš daugelio mano vakarėlių atlikėjų esu girdėjęs, jog grojimas Klaipėdoje jiems – smagiausias. Tai suteikia man papildomo įkvėpimo tęsti savo veiklą. Dėl H.Manto gatvės – nemanau, jog tai tikrasis Klaipėdos veidas, nors tai tarytum ir yra mūsų centras. Veidas esame mes – jaunimas, mokantis pozityviai mąstyti ir susivienyti dėl vienos bendros kultūros. Tokia ir buvo mano pradinė vizija.

Kaip pirmoji “sulaužyta vizija” tau atrodo šiandien ?

Pirmoji “sulaužyta vizija” buvo mano pirmos atvertos durys į labirintą, primenantį pramogų pasaulį. Džiaugiuos išdrįsęs paversti šią viziją realybe. Džiaugiuos, kuo ji tapo šiandien. Džiaugsiuos ir senatvėje tai prisiminęs.

Kas inspiruoja toliau organizuoti šiuos renginius ? Kiek žinau, tikrai ne didelis “pliusas” ?

Neseniai kalbėjau su geru draugu ir kolega Aurelijum, UAB ”Miau Muzika” įkūrėju. Šnekėjome apie įvairius žmonių pasirinktus gyvenimo kelius. Juokėmės, jog yra daug pelningesnių, mažiau streso ir pastangų reikalaujančių karjerų, tačiau mes jau per giliai įklimpę šioje košėje. Kaip ir Aurelijui, renginių organizavimas įlindo į mano kraują ir tapo mano gyvenimo būdu, nuo kurio tapau priklausomu. Tai lyg mano narkotikas – suteikia laimės, džiaugsmo ir vidinį pasitenkinimą.

Pagal kokius kriterijus atrenki atlikėjus į “Broken Vision” ? Pavyzdžiui, kaip sudarei būsimojo renginio programą?

Į “Broken Vision” renginius kviečiu didžiausią mano pagarbą turinčius atlikėjus. Galiu argumentuoti kiekvieno šio BV atlikėjo kvietimą. Krinjah pakviečiau dėlto, kad jis man, kaip ir daugeliui, buvo pirmoji jungle muzikos mokykla. Mokytojus gerbti privalu. Mamania su Svaru laikau Lietuvos hip-hopo karaliais. Karaliai taip pat turi būti gerbiami. Mörötki gerbiu tiek iš atlikėjo, tiek iš asmeninės pusės. Jis optimistas, visada padedantis ir maksimalių rezultatų siekiantis reivo žmogus – tikras broken vision‘istas. Astralą gerbiu už palaikymą, bendravimą su publika, supratingumą ir miksavimo kokybę. Mark Splinter – žmogus, turintis savo nuomonę ir mokantis ją reikšti, negailintis patarimų ir rodantis didelę iniciatyvą Vilniaus elektroninės muzikos scenoje. Jo galia juntama visuose jo pasirodymuose. Galiausiai, Doctah Jahngle, gerbiamiausias mano svečias: didžiausių Vilniaus džiunglių kūrėjas, tikriausias Lietuvos džianglistas, pozityviausias mano pažįstamas asmuo ir labai geras bičiulis, visiškas dancefloor‘e esančių reiverių valdovas. Kol kas – tai tobuliausias “Broken Vision” atlikėjų sumuštinis. Manau, reiveriai tai įvertins.

Ką patartum pradedantiems renginių organizatoriams ?

Gerai išnagrinėti rinką prieš ką nors pradedant organizuoti. Esu sulaukęs laiškų, kuriuose rašoma “Sveikas, Albertai, aš noriu daryti drum’n’bass tūsus, gal pažįsti kokių drum’n’bass didžėjų?” Jei nepažįstate drum’n’bass didžėjų Lietuvoje, turbūt nesate net buvę tokios muzikos vakarėliuose. Kodėl tada išvis norite juos organizuoti? Turėkite pagrindą, nedarykite nieko vien dėl pelno ir turėkite kantrybės. “Sėkmė ateina einant nuo vienos nesėkmės link kitos, neprarandant entuziasmo” – Sir Winston Churchill.

Ačiū, Albertai, ir stiprybės judinant Klaipėdą!