Jau 10-tasis sezonas prasideda priešais prancūziškai jausmingus “Žiemos ekranus”. Nors ir augdamas didesniųjų kolegų “Scanoramos” ir “Kino pavasario” šešėlyje, festivalis išsikovojo savo vietą Lietuvos ekranuose. Prancūzų instituto Lietuvoje organizuojamas renginys turi šiek tiek nerangaus valstybinio kvapo. Tai iliustruoja, pvz., itin nepatogiai sudėliota festivalio programa.
Prieš kelias dienas kažkas “Švytėjimų” minifestivalio organizatorių paklausė, ar oOoOO iš tikrųjų atvažiuoja, ar tik leis jo muziką. Penktojo tamsiosios urban muzikos renginio atstovai užtikrina – kontraktas pasirašytas, vienas witch house pionierių, kad ir kaip jis nemėgtų šio apibūdinimo, pasirodys Vilniuje. […]
Saulėtekis Taline buvo pamirštas, kai “Ore” idėja dar tik sklandė nežinioje, o kai kurie jūsų, matyt, net nebuvote gimę. Anders Melts pirmąją Forgotten Sunrise (toliau – FS) sudėtį surinko 1992-aisiais, Estija buvo ką tik atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos. Tuo metu jie buvo pikti ir agresyvūs metalistai, tačiau netrukus suprato, kad keliauti tarp žanrų ir juos maišyti – daug įdomiau. Ši estų grupė – viena ilgiausiai gyvuojančių Baltijos šalyse, o netrukus ją pamatysime makabriškuose šokiuose Vilniuje.
Vieną naujausių jo darbų gali pamatyti klaipėdiečiai, apsilankę bare “Lapė”. Skanaudamas “Devyniaragį” ar “Juodaragį” atkreipk dėmesį į jų etiketes. Klausydamas Skylės “Saulės kelionės” albumo ar skaitydamas Aleksandros Fominos knygą “Mes vakar buvom saloje” nori nenori pamatysi jo piešinius ant viršelių. Sako, netgi gali užsisakyti jo išpieštą vienetinį dviratį.
Naujo amžiaus pradžioje beribis Žilvino “Roads” Širkos, jo kolegų iš “K.U.B. Collective” ir kitų “knygnešių” entuziazmas padovanojo mums tokius renginius kaip įvairiaspalvis “Insanitus”, šviesaus atminimo “Spartakiada”, morališkai nunykusi “Tundra”, istoriniai “Terra” reivai ir kitus. Jie nežinojo, kaip ką daryti, bet negalėjo nedaryt, todėl darė. “Insanitus” šiemet persikėlė iš laikinosios į nuolatinę sostinę, tapo dar spalvingesnis ir didesnis.