El Ultimo Vecino (Paskutinis kaimynas) – Barselonos alternatyvinės scenos grynuolis, šlifuojamas jos lyderio Gerard Alegre Dòria. Debiutiniame albume skamba įtraukianti savo nostalgija ir melancholija muzika, veržlus euforiškas gyvybingumas persipina su ašarotais himnais ir apnuogintomis vidinių baimių įžvalgomis. Pernai šis kvartetas tapo savotišku best kept secret.
Minskas atrodo gerokai tolimesnis nei, tarkim, Berlynas, Amsterdamas ar Londonas, kur keliaujame vien dėl mėgstamos grupės koncerto ar gero reivo. Tuo tarpu Baltarusijos sostinė, esanti už pusantro šimto kilometrų nuo Lietuvos sienos, atrodo, nutolusi keliais dešimtmečiais. Ten keliaujame nebent dėl post-sovietinės egzotikos, truputį pasibauginti diktatūros šešėliais, pažiūrėti ledo ritulio ir su palengvėjimu grįžti po ES sijonu.
Dar prieš gerus metus Teksaso rokerius Scorpion Child (trumpiau – The Child) žinojo vienetai ir tai daugiausia aplink gimtąjį Austin’ą. Europoje jie apšildė savo leidybinės kompanijos kolegas Orchid ir Blue Pills. Tačiau jau po pirmųjų koncertų tapo aišku, kad The Child nuneša savo kolegas ir netrukus jų pavadinimas jau buvo rašomas didžiausiomis raidėmis.
Paskutinį kartą Verslo Rizikos Rezervą (trumpiau – V.R.R.) kalbinome prieš 6 metus ir tuo metu juos vadinome “aktualiosios muzikos kolektyvu”. Apie idėjinę ašį Marių Stavarį besisukanti V.R.R. kometa-planeta ir toliau skamba aktualiai. Ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, kur pasirodė grupės vinilinis EP “Nebelipk”.
Britų gyvos elektronikos duetas Mount Kimbie sugrįžo pasikeitę: per keturis metus jų populiarumas gerokai išaugo, pasirašyta sutartis su legendiniais “Warp’ais”, o pavasarį išleistas antrasis albumas „Cold Spring Fault Less Youth“ labai gerai įvertintas „Mixmag“, „Pitchfork“, „NME“ ir kitų muzikos kritikų. Sukosi jis ir “Ore” redakcijoje.