Britų gyvos elektronikos duetas Mount Kimbie sugrįžo pasikeitę: per keturis metus jų populiarumas gerokai išaugo, pasirašyta sutartis su legendiniais “Warp’ais”, o pavasarį išleistas antrasis albumas „Cold Spring Fault Less Youth“ labai gerai įvertintas „Mixmag“, „Pitchfork“, „NME“ ir kitų muzikos kritikų. Sukosi jis ir “Ore” redakcijoje.
Vienas teigiamų sovietinių laikų palikimo aspektų – deficito pagimdyta būtinybė sugalvoti ir pasidaryti norimą daiktus patiems. Prisiminkim savadarbius trafaretus ant marškinėlių, grafitą kramtoškėse, kad jos būtų spalvotos, kelnių siaurinimą, eismo priemonių tiuningą, baldų gamybą ir visa kita, ko paprasčiausiai nebuvo. Legendiniais kooperatyvų laikais kas antras butas ir beveik kiekvienas garažas buvo virtę vienos ar kitos pramonės šakos dirbtuvėmis.
Prieš keliolika metų trindavausi prie Technikos bibliotekos, tuometinio “Draugystės” viešbučio ir kitose vietose, kur savo naminius vakarėlius rengdavo “Discomafia” kolektyvas. Tuomet tai buvo žiauriai progresyvu ir kieta. Ratas po rato ir visi pasijusdavo tarsi Niujorke. Ten, kur vėliau dešimtmetį praleido mūsų pašnekovas, vienas “Discomafia” variklių, Žilvinas Stumbras.
Kažin, ar “The Fountain” būtų toks geras, jei ne Clint Mansell muzika, ar David Lynch kūryba būtų tokia įtaigi be Angelo Badalamenti indėlio. Jau nekalbant apie Quentino Tarantino sugebėjimus parinkti tinkamą melodiją savo filmams ar kultinį “Trainspotting” garso takelį. Lietuvoje sovietiniais laikais kinematografe muzikai tekdavo šalutinis vaidmuo.
Paskutiniuose mūsų a.a. kolegų “Pravda” naujokų apdovanojimuose prieš kelis metus “twodicks” duetas Dominykas Bliznikas ir Paulius Miliauskas tapo absoliučiais nugalėtojais: nurovė pagrindinį Naujoko apdovanojimą, laimėjo foto ir video nominacijose ir sukūrė geriausią tų metų klipą – festivalio “Satta Outside” 2011 promo “Fear Not the Dark”. Tada vaikinai iš Lazdynų rajono suprato, kad jų pasitūsinimai su fotikais ir kameromis įdomūs ne tik jiems patiems.