Authors Giedrė Simanauskaitė

“Berlinalė” cholerų metu: 67-as Berlyno kino festivalis

Šunys loja, karavanas eina, o visame tame beprasmiško pasaulinio cirko kontekste pasibaigė dar vienas – šiais metais jau 67-as – Berlyno filmų festivalis. Kasmetinėmis šventėmis, kaip Kalėdos ar panašaus plauko užsiėmimai, o šiuo atveju – kino šventėmis, galima džiaugtis jau vien dėl to, kad kasmet besikartojantis ritmas sudaro iliuziją, kad pasaulis vis dar laikosi tam tikros logikos.

Ilga ir graži meškiuko istorija. Berlinalės Teddy Award

Tedžiui teko patirti ir gero, ir blogo, įtakojamo politinio klimato ir kitų gyvenimo niuansų, kol pastaraisiais metais šie apdovanojimai tapo vienu ryškiausių, linksmiausių Berlinalės įvykių, kurį, žinoma, labai puošia čia susirenkančios ekscentriškos asmenybės.

SURINKTI IR CUKRAUS PUDRA PABARSTYTI KAMBODŽOS ĮSPŪDŽIAI (III D.)

Dar buvom užsukę į turgelius kaimo viduryje, ten labai stebina nešvara- kadangi niekur nėra asfalto, tai pardavinėjami bananai yra dedami tiesiai ant molingos žemės arba esant 40 laipsnių karščiui be jokių ledukų, šaldiklių ar kitokių technikos stebuklų, musių apsuptyje pardavinėjama žuvis ir mėsa. Beje, ji baisioniškai smirda ir net griaužia akis.

Surinkti ir cukraus pudra pabarstyti Kambodžos įspūdžiai (II d.)

Mūsų rytai buvo itin sunkūs, nes mūsų ir Kambodžos karalystės gyventojų gyvenimo ritmai labai skiriasi. Pusryčiai viešbutyje prasidėjo nuo 7 ryto ir baigdavosi 10val.- atrodytų gal ir normalu, jei pamirštumem, kad mus skiria 4 miego-svajojimo-gyvenimo valandos. Tad pirmas rytas praėjo tiesiog sėdint ir žiūrint į pilnas lėkštes prisikrauto (!) maisto lėkštes.

Cukriniai Kambodžos įspūdžiai (I d.)

Po ilgo skrydžio, leidžiantis Phnom Penhyje matosi vien ryžių laukai, labiau panašu, kad nutūpsime ne į sostinę, bet į kaimo gilumą, kur vietoj vasariškų rūbų pravestų guminiai batai. Pirmiausia susimokame už vizą po 20 dolerių ir atsiduriame dideliam šlapiam karštyje. Reikia priprasti kvėpuoti ir vaikščioti gatvėmis, nes jomis važinėja daug mašinų, dviračių, motociklų, motorolerių, tuk-tukų(vietiniai taksi). Čia nėra šaligatvių ir niekas nepraleidinėja žmonių per pėsčiųjų perėjas. Įdomu, kad gatvėse beveik nėra kelio ženklų, tačiau avarijos nevyksta, pagrindinė taisyklė gatvėse-pypsėk ir taip pranešk apie save.