Dabar rytas. Vienišas žmogus klaidžioja didžiulio miesto tuščiomis gatvėmis. Sutinka kitų, nusišypso ir skuba toliau. O vėliau apelsininis saulėlydis, kurio fone ištirpsta kontūrai. Fone – lakoniška boso partija ir minkštai murmantis balsas. Toks pirmas ROYKSOPP vaizdo klipo “Beautifull day without you” įspūdis.
Agrokultūros mylėtojai, linksmai vadinami žmonėmis – daržovėmis, o
o rimtai rastamanais, Intro pavertė šiltnamiu. Net ir tamsiausiose klubo kertelėse švietė tik reggae muzikai būdinga saulutė ir kerojo visžalės “Marytės” dvasia. O žmonės – daržovės patenkinti augo ir tarpo, nelyg lapus išskleidę suveltukus.
Rugsėjo 1 dieną moksleivių choras traukia “We don’t need no education…” (mums nereikia išsilavinimo). Mokytojai griebiasi už galvų, o policininkai už bananų ir, atrodo, riaušės neišvengiamos.. Griūna siena ir minia pašėlsta. Tai jau nebe riaušės. Tai visuotinė beprotybė. Bet tai įprasta. Taip būna visur, kur rodoma kultinė roko opera “The Wall” (“Siena”).
Čia gimsta mamontovai ir hiperbolės, čia atsiranda tie, kuriuos vėliau vadins žvaigždėmis ir kopijuos. Ne, čia ne reklamuojami realybės šou. Viskas daug paprasčiau. Tai pirmąkart įvykęs jaunųjų grupių ir atlikėjų konkursas “Artistų artistas”
Vienintelis festivalis Lietuvoje, kur ilgi
plaukai privalumas, o plėšyti džinsai būtinybė. Vykstantis jau trečią kartą, todėl geriausias.
(Na, jei neskaityti, šiemet prasidėjusio „Darom“, bet tai turbūt kita tema… – red. Past.)