Kai dabartiniai vartotojiškumo principai nebeleidžia net nusišikti nepasigedus oro gaiviklio, o reti Lietuvos festivaliai pučia burbulus, kurių po to patys neapžioja, „Sūpynės“ įrodė, jog nereikia maišo pjarų ir dieninių atrakcijų, kad sukurti tinkamą aplinką.
Garsas, seniai matyti veidai, nenuspėjamas pajūrio klimatas ir beribiai muzikos ištekliai – bene pagrindiniai raktažodžiai savaitgalį Klaipėdoje vykusiam šeštąjam GROCK festivaliui.
Leicesterio kompanija grįžta su trečiuoju albumu, pavadintu kažkokios buvusios psichiatrinės ligoninės apylinkėse vardu, kuris tikriausiai yra ne tik gražiai skambantis žodžių kratinys.
Lankomumo pesimizmą galutinai išsklaidė kilometrinės automobilių eilės prie festivalio ir bene dvigubai išsiplėtęs kempingas. Nesibaigiantis lietus tik pridėjo adrenalino.
Vienas labiausiai nenuspėjamų muzikantų, turintis puikų humoro jausmą ir kuriantis beveik genialias (kartais be „beveik“) dainas.