Pilkas, pilkas, pilkas tarsi “The Faith” viršelis dangus šiandien gaubia Varšuvą, ir pro debesis nesimato netgi “stalininio torto” – Mokslo ir kultūros rūmų, anei naujų dangoraižių aplink Banko aikštę.
Skandinaviškas indie, nėra populiarus Lietuvoje, o be reikalo. Jei lig šiol pirmenybę teikėt britiškų gitarų skambesiui, neprošal ausis nustebinti kažkuo niūriu ir šaltu, pvz. naujausiu danų THE RAVEONETTES albumu „Lust, Lust, Lust”.
Ankstus penktadienio vakaras, o aš, pasivadinus vieną kolegą, skubu vykdyti misiją – apžiūrėti kaip, kas, kur, su kuo ir kodėl dėsis klubo MUSĖ, kurį į pasaulį paleisti sumanė alternatyvios scenos atstovė SPIČKI su draugais, atidaryme
Bosas nupirko mano principus pasiūlęs bilietą už dešimt svarų ir įtikinęs žodžiais: „buvau visuose jų Brixton Academy koncertuose, jie arba buvo labai geri, arba bent kas nors susimušdavo ant scenos“
Koncertai buvo fantastiški: jaukūs, ironiški, isteriški, vežantys ir be galo kūrybingi. Klube New Style – su garso problemomis, Drambliuose – be jokių bėdų, abiejuose – su bisais.