Kai ateityje nenusimato nieko gero, o savaitės vakarai tokie nuobodžiai šilti ir gražūs, nebelieka nieko kito, tik bandyti laimę lošiant loterijoje “vasarinė kino teatro kasa”. Žinia, vasara – liūdniausias laikas eiti į kiną. Ne tik todėl, kad kine tamsu ir nešviečia saulė, bet ir todėl, kad repertuarai būna sausi ir suskeldėję, kaip Aukštaitijos žemdirbio žemė.
Muziką Sophie Ellis-Bextor pasaulyje visada papildydavo blizgesys, šviesos ir akinančiai ryškūs akių šešėliai. Viso to koncentracija trečiame studijiniame albume „Trip The Light Fantastic“ nė kiek ne silpnesnė nei ankstesniuosiuose, disco ir pop dovanėlė pristatyta kaip visada: pačiu laiku (Sophie kažkaip ilgokai buvo dingusi iš akiračio po antro albumo „Shoot From The Hip“ išleidimo), kokybiška ir gražiai įvyniota. Žmonės – gal ir ne šarkos, bet prie tokio blizgučio sunku nepulti.
Sunku pradėti rašyti apie naujausią kultūrologo, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų dėstytojo, monografijų bei daugybės straipsnių seksualumo, kultūros, queer temomis autoriaus, Artūro Tereškino knygą „Esė apie skirtingus kūnus“. Nesinori pasirinkti vienos spalvos – ironijos, intelektualumo ar kovos prieš homofobiją – ir ja įpareigoti skaitytoją
Jau senokai tikiu, kad muzikos stilius math rock buvo išrastas tik todėl, kad šią etiketę būtų galima užklijuoti atlikėjams, kurių muzikos į jokio žanro ar stiliaus rėmus negali sukišti net jai būdingas pastovus ritmas bei gitaros partijos. BATTLES patvirtina mano teoriją ir apskritai savo debiutiniu albumu spjauna ant visų etikečių.
Calvin Harris, egocentriškas plevėsa, disco nesukūrė. O aštuoniasdešimtaisiais turbūt dar žaidė su mašinėlėmis ir tampė už uodegos šeimos šunį. Nors išgirdus “I Created Disco” atrodo kitaip. Nevalingai kyla mintys ir apie tai, kad, kaip Sadie Frost ir Jude Law duktė, vaikystėje Calvin Harris sučiaumojo ant grindų rastą „Ecstasy“ tabletę. Ir iki šiol neatsigavo.