Apžvalgos
Steve Reich @ Kongresų rūmai, Vilnius
Dabar jau suprantu – šventvagiška buvo manyti, jog Steve Reichas (prakilniai įkopęs į aštuntą dešimtį) yra praeitas etapas. Aišku – kam likimas buvo palankus, tas jau gerokai seniau atsiklausė meistro už kordono. Puikių interpretacijų netrūko ir Lietuvoje. Tačiau paskutinę akimirką išminties dievaitė paklausė: „Kodėl laikai atgyvena tai, kuo kliedėjai prieš dekadą?
Golden Parazyth Apartment Of Steel Album Launch @ Klubas
Kitados galėtų būti privalumas pristatinėjant albumą ištrūkti iš žvaigždėmis ir prakaitu springstančių klubų ar senamiesčio barų ir nusibelsti į kiek mažiau dėmesio sau ir satisfakcijos reikalaujantį užkampį. Kur tavęs niekas nepažins, nepaspaus rankos ir su tavimi neišgers.
JARVIS COCKER – Jarvis
Naują grupę įkūręs, dainas kitiems atlikėjams padėjęs įrašinėti ir didžėjų pažaidęs (bet, kiek girdėjau, “Saulės Smūgio 2006” publikai įspūdžio nepadaręs) Jarvis Cockeris pagaliau sugrįžo. Solinio albumo pavadinimas iš karto sukėlė machankes tarp gerbėjų (vieni teigia, kad tai “Jarvis”, kiti – kad “The Jarvis Cocker Record”), tačiau mane labiau domino jo turinys.
THE LONG BLONDES – Someone To Take You Home
Kaip šungrybių po lietaus pridygo indie rock populiarumu pasinaudoti sumaniusių grupių su vienodomis kostiumų ir baltų marškinių uniformomis (Lietuva, aišku, vėluoja, ir klykiančių paauglių simpatijas su abejinga išraiška veide susirenka vieninteliai GRAVEL). Nors indie rocko Olimpe sėdi daugiausia vyriška kompanija, prasimušti prie piniginio prizo bando ir grupės, vadovaujamos merginų. Tiesa, neitin sėkmingai.
Guy Debord “Spektaklio visuomenė“
Atsiimdamas MTV prizus, Justinas Timberlake‘as („geriausias atlikėjas“ ir „geriausias popmuzikos atlikėjas“) žiūrovams sakė: „Ačiū MTV. Ačiū Kopenhagai. Ir ačiū mamai, kuri pagimdė mane geriausiu vyru“. Nežinau nežinau… ką čia pasakytų Guy Debord‘as, kurio knygą „Spektaklio visuomenė“ (La société du spectacle, 1967) visai neseniai išleido leidykla „Kitos knygos“.