Po pirmojo albumo “O” pasirodęs “9” minimalistinis kaip ir jo pavadinimas, tačiau gyvybės kiek įkvepia Lisa Hannigan, kartu įdainavusi ir geriausią albumo dainą – palaipsniui jėgos įgyjančią ir galiausiai net akmeninę kritiko širdį suminkštinančią “9 Crimes”. Taisyklė, kad gali ištraukti Damieną Rice iš kaimo, bet neištrauksi kaimo iš Damieno Rice dar kartą pasitvirtino.
Kadangi šiandien Pasaulinė nepirkimo diena, kurioje aš jau nedalyvauju, nes iš ryto prisipirkau „tailandietiškos“ sriubos, nusprendžiau atgailai parašyti apžvalgą apie seną čekų dokumentinį filmą. Iš tikrųjų, ne tokį ir seną, nes pastatytą 2003 metais. O vaizdeliai jo įžangoje primena prieš mėnesį vykusį „Akropolio antro aukšto atidarymą“ santykiu 1:1.
Lapkričio 7 dieną Skalvijos kino centre įvyko toks keistas reginys pavadinimu Evaldo Janso filmų retroPERspektyva. Evaldas Jansas – videomenininkas, tapytojas, mąstytojas, vienas aktyviausių Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narių. Šiai sąjungai priklauso apie trisdešimt įvairiausių meno sričių šiuolaikinių menininkų, tarp jų ir Karolis Jankus, kurio filmo „Jėzus iš Lietuvos“ premjera neseniai gana nepastebėtai įvyko Vingio kino teatre.
Mane kartais aplanko jausmas, kad esu realybę simuliuojančiame kompiuteriniame žaidime. Visi atsakai į veiksmus tikėtini, visi veiksmai – tik kopijos buvusių, o deja vu tai kitas praeito etapo pavadinimas. Kaip sakė Chuck Klosterman: “Tikri žmonės aktyviai stengiasi gyventi taip, kaip […]
Keista, bet Latvijos sostinė tą vakarą tingiai snaudė. Nebuvo ekstravagantiškų gotų, gatvėmis nesivalkiojo girti turistai ir nesikabinėjo prie vietinių norėdami išsiaiškinti, kur yra pigiausio alaus baras. Sakytum, įprastas pirmadienio vakaras, kai skauda širdį dėl prabėgusio savaitgalio, o burnoje dar likęs švelnus tiramisu skonis..