Naują grupę įkūręs, dainas kitiems atlikėjams padėjęs įrašinėti ir didžėjų pažaidęs (bet, kiek girdėjau, “Saulės Smūgio 2006” publikai įspūdžio nepadaręs) Jarvis Cockeris pagaliau sugrįžo. Solinio albumo pavadinimas iš karto sukėlė machankes tarp gerbėjų (vieni teigia, kad tai “Jarvis”, kiti – kad “The Jarvis Cocker Record”), tačiau mane labiau domino jo turinys.
Kaip šungrybių po lietaus pridygo indie rock populiarumu pasinaudoti sumaniusių grupių su vienodomis kostiumų ir baltų marškinių uniformomis (Lietuva, aišku, vėluoja, ir klykiančių paauglių simpatijas su abejinga išraiška veide susirenka vieninteliai GRAVEL). Nors indie rocko Olimpe sėdi daugiausia vyriška kompanija, prasimušti prie piniginio prizo bando ir grupės, vadovaujamos merginų. Tiesa, neitin sėkmingai.
Atsiimdamas MTV prizus, Justinas Timberlake‘as („geriausias atlikėjas“ ir „geriausias popmuzikos atlikėjas“) žiūrovams sakė: „Ačiū MTV. Ačiū Kopenhagai. Ir ačiū mamai, kuri pagimdė mane geriausiu vyru“. Nežinau nežinau… ką čia pasakytų Guy Debord‘as, kurio knygą „Spektaklio visuomenė“ (La société du spectacle, 1967) visai neseniai išleido leidykla „Kitos knygos“.
Iki šiol vilniečiui paaugliui išmokti profesionaliai išlieti savo visur besitaškančią energiją kino srityje galimybių nebuvo. Dabar šią galimybę sudarys Skalvija, po naujų metų pakviesianti į Skalvijos kino akademiją. Visą informaciją greitu laiku rasite Skalvijos interneto svetainėje, o aš tik pasidalinsiu įspūdžiais iš šio kino centro organizuotų kino stovyklų, arba workshopų.
Į festivalio „Gaida“ renginius nešdavausi gaidų dėklą ir sąsiuvinį su atliktais namų darbais. Žinojau – prie durų manęs paprašys parodyti, ko esu išmokusi. Man buvo nesunku tai padaryti – kaip ir pernai užduotys buvo iš privalomo bendrojo lavinimo kurso. Šį kartą buvo liepta pasikartoti PAN SONIC ir Mauricio Kagelio pamokas.