Visai neseniai surinkome virš 200 tūkstančių parašų ir padėkojome tolimajai Islandijai už pirmąjį pripažinimą. Vieniems šis kraštas gal net atrodo visiškai laukinis, kitiems islandiškoji žemė žinoma kaip genialių muzikantų motina (prisiminkime Björk, SIGUR ROS, MùM ar GUS GUS). Visgi islandiškos literatūros kūrinius, išverstus į lietuvių kalbą, galima skaičiuoti ant rankų pirštų.
Akys skuba eilutėmis, ryja jas vieną po kitos, o smegenys iš paskos vos spėja reaguoti į žodžius, sakinius, pastraipas, prasmes. Knyga įtraukia kaip juodoji skylė, nuo pirmojo iki paskutinio 193-iojo puslapio. Neveltui W. Kuzcok‘as užsitarnavo literatūrinę „Nikės“ premiją. Vokiečių kritikai šį lenkų rašytoją lygina net su F. Šopenu, nes „tai yra neįtikėtina ir nuostabu, išskaityti žodžiuose muziką“.
Taigi – rugsėjis… 2006 metų klubinėjimo sezono neatidariau prie užrakintų Kalnų parko vartelių ar ant „Europos“ stogo. Laukiau savaitę, o mano laukimą stiprino žodžiai iš vieno pranešimo spaudai: „Rui Da Silva dar prieš vizitą į Vilnių, klube “Gravity” pažadėjo sugroti šiuo metu pasaulyje populiaraus minimal techno setą, kokį propaguoja jo kolegos James Holden, Nathan Fake ar Audiofly“.
Taip, garsusis Eurovizijos žvaigždė Aivaras Stepukonis. Ir kaip manote, apie ką jis čia rašo – knygoje tokiu mįslingu pavadinimu? Vėl ką nors gražaus ir kilnaus apie laimingą meilę? Deja, „Happy You“ – jau praeitis. O žodžiai „pavergtas mąstymas“ ir „problema“, […]
Dauguma valstybių stengiasi eksportuoti savo kultūrą – tai yra dar vienas būdas priminti apie save. Todėl atsiranda įvairios organizacijos, kurios rūpinasi savo šalies šiuolaikinių garsų propaganda. Teko vartyti tokius leidinius iš Prancūzijos, Vokietijos, Olandijos, netgi latviai kasmet išleidžia kažkada Ore>net apžvelgtus “Starterius”.