Vaizdo ir žodžio susiliejimas sukuria tai, ką William Wees pavadino poezijos filmo žanru. Poezijos ir filmo sintezė, suformuoja unikalias asociacijas, konotacijas ir metaforas. Poezijos filmas pasižymi nelinijiniu pasakojimo stiliumi ir montažu, vaizdų ir tariamų žodžių sąmonės srautu. Kai kurie poezijos filmai buvo naudojami kaip mokomoji priemonė literatūros klasėse iliustruoti tokias sąvokas kaip aliuzija ar metafora.
Festivalio „Nepatogus kinas“ programoje „Panorama“ – „Sundance“ ir Berlyno kino festivalius apkeliavęs bulgarų režisieriaus Tonislavo Hristovo dokumentinis filmas „Magiškas V gyvenimas“. Filmo herojė suomė Veera stengiasi susitaikyti su vaikystės traumomis ir tuo pačiu padėti savo protinę negalią turinčiam broliui Ville. […]
Režisierės Ritos Azevedo Gomes filmas „Portugalė“ yra 1924 metų austrų modernisto Roberto Musil novelės tuo pačiu pavadinimu „Die Portugiesin“ laisva interpretacija. Eksperimentinė drama, nukelianti žiūrovą į 17 – 18 a. karo draskomą Europą. Viso filmo metu neįvardijamas tikslus laikotarpis, o jo veikėjus ir vietoves apgobia mistiškumo aura.
Rašytojos ir menininkės Jill Magid režisuotas dokumentinis filmas „Pasiūlymas“ (angl. The Proposal) nėra tipinis filmas, kuriame atpasakojamas menininko gyvenimas ir kūryba. Jame, gilindamasi į vieno garsiausių XX a. meksikiečių architektų – Luis Barragán – darbų likimą, Jill Magid bando atsakyti į klausimą, kas nutinka menininko kūriniams, kai šie atitenka korporacijai, o paties kūrėjo vardas tampa prekiniu ženklu.
„Faustas“ yra pirmasis kanadietė režisierės Andrea Bussman solo projektas, kurį ji pati režisavo, kūrė scenarijų, filmavo ir montavo. Pasak režisierės, filmo idėja kilo kai viešėjo pas porą, turinčią bendrą projektą su Bussman vyru. Ką tik įsigyta kamera ir intriguojanti aplinka Bussman galvoje pagimdė idėją perkelti vokiečių klasiko Johano Volfgango fon Gėtės kūrinį „Faustas“ į Meksiką.