Po pastarųjų metų perturbacijų, susijusių su “Sūpynėmis”: tragiškos ir netikėtos mirtys, pertrauka, naujos vietos paieškos, purvynuose murkdžiusios praėjusių metų liūtys, šiemet festivalis pasitiko mažesne nei įprasta automobilių eile prie įėjimo ir malonia ramybe bilietų palapinėse. Apėmė jausmas, kad renginio organizatoriai po minėtų įvykių kiek pristabdė ritmą, padarė visuotinį rewind’ą, gal kiek primažino savo ambicijų dažnius ir tarsi pradėjo iš naujo.
Dešimt stotelių 1G, devynios valandos autobusu, pusvalandis praleistas traukinyje, persėdimas į taksi ir trumpa kelionė kojomis. Keturios dienos ir dvylika koncertų. Batai, briliantinės žalumos atspalvį pakeitę į pilkšvą blukią pelkę. Didelė koncentracija lietuvių, retkarčiais priverčianti susimąstyti, ar netyčia nepersikėlėme į Abiejų Tautų Respublikos ansamblių susibūrimą Atsuktuvas.
Kai pirmą kartą lankėmės “Primavera Sound” Barselonoje 2010-aisiais, Porto dar nebuvo įsigijęs šiandien vieno žinomiausių muzikos prekinio ženklo franšizės. Po kelių metų antrajame Portugalijos mieste buvo surengta pirmoji “Primavera”, o šiemet patekome jau į 7-ąjį kartą organizuojamą festivalį. Deja, pavasaris šiemet užsuko ne iš tos pusės ir tuo metu, kai Vilnius leipo nuo karščių, Porto buvo vos keliolika laipsnių ir merkė lietūs.
Beveik prieš tris dešimtmečius, 1990-aisiais, kultinė Rusijos proto-punk grupė Graždanskaja Oborona festivalyje “Rokas už demokratiją” Taline sugrojo paskutinį savo originalios sudėties koncertą. Vėliau jau nepriklausomos Estijos valdžia neįleido grupės lyderio Jegoro Letovo į šalį kaip pavojingo asmens. 2008-aisiais muzikantas mirė, tačiau aptrupėjęs brutalistinės architektūros pavyzdys “Linnahall”, kur vyko ir turėjo vykti šie koncertai, vis dar stovi Talino centre. Šalia esančiame iš katilinės transformuotame konferencijų centre “Kultuurikatel” 10-osios Talino muzikos savaitės (TMW) dalyvius sveikino Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, o bene ryškiausia muzikinės programos dalimi tapo kūrybiškai pavojingi naujosios Rusijos muzikos bangos atstovai.
Šiemetinis festivalis prasidėjo Stokholme su Silvana Imam, o baigėsi su Mindaugu Survila Lietuvos sengirių likučiuose. Ir jei lietuviškai-siriškai-švediškoje istorijoje socialiai maištinga muzika lydėjo nuo pradžių iki galo, “Sengirėje” visus garsus sukūrė gamta, tačiau juos puikiai užfiksavo žmogus. O viskas prasidėjo nuo “Kino pavasario” įvaizdinio klipo – skaitmeninį bijūną matėme prieš kiekvieną seansą, bet turbūt ne visi žino, kad garsinį foną jam sukūrė Lietuvos elektroninėje scenoje gerai žinomas Deep Shoq.