Ar gali spektaklis būti mažas? Gal vis tik sunkiai. Jis gali būti trumpas, bet savo turiniu, kad ir kiek smulkintum temą, yra nuorodų į ką nors momentinis centras, aplinkinių temų tinklelio mazgas.
Apdovanojimai įvyko, bet netapo įvykiu.
Sekmadienį Vilniuje kukliai ir be kai kuriems lietuviškiems festivaliams būdingo dirbtinio patoso baigėsi „Scanorama“.
Kai ketveri metai laukimo pateisinami su švelniai pamišėliška elegancija. Šįsyk – panirus į oranžinį debesį ir blaškantis tarp kosmoso ir žemės.
Iš pradžių jaučiausi nejaukiai, nes vieni mano kedės kaimynai mane suprato kiti – nelabai. Čipsai (šiandien pasitaikė lenkiški) ir Scanoramos atidarymas – du, vienas nuo kito neatsiejami dalykai.