Vienas svarbiausių pasaulinio masto kino įvykių šįmet nustebino ypač nuobodžia oficialios atrankos programa. Dauguma filmų neperžengė tradicinių konformizmo ribų, kartojosi religine tematika, neigiamai spinduliavo naiviu humanizmu.
Paskutinį gegužės savaitgalį viename Barselonos priemiesčio Sant Adria de Besos viešbučių buvo pastebimas sujudimas. Žmonės prašė tik kelių dalykų: lovos pamiegoti, dušo ir nežadinti jų iš ryto. Netoliese esančiame Forumo parke vyko 10-asis “Primavera Sound” festivalis.
Pakvietus į savo mažą, skurdų kambarėlį, susodinusi aplink save žiūrovus, Sonia pažvelgė kiekvienam į akis ir nebyliai tarė: „Dabar jūs išgirsite tai, kas gali atsitikti visur ir visiems“.
Paistalai, kad šiame Niujorko epe daugelis žiūrovių atranda save, ir tėra paistalai.
Artimiausiu metu turbūt ir katalikų bažnyčių chorai ims svarstyti, ar neįpynus į įprastą mišių repertuarą šiek tiek elektroninio popso ir plastikinių kombinezonų,