Pamoju ranka puošnaus fasono laikinajai sostinei ir narsiai patraukiu link skriaudikų, kadaise atėmusių iš mūsų Vilnių. Mašinyte riedu į vieną didžiausių lenkų elektroninės muzikos festivalių „Astigmatic“. Kelionė laukia sunki ir ilga. Priešakyje driekiasi ~ 750 km duobėtų kelių. Už šturvalo – šoferis-dileris ir patyręs jo kopilotas. Šalia manęs – linksmo būdo bendrakeleivis, vis juokais-nejuokais mėginantis įbrukti savo organą tarp priekinių mūsų raketos sėdynių…
Vienintelis festivalis Lietuvoje, kur ilgi
plaukai privalumas, o plėšyti džinsai būtinybė. Vykstantis jau trečią kartą, todėl geriausias.
(Na, jei neskaityti, šiemet prasidėjusio „Darom“, bet tai turbūt kita tema… – red. Past.)
Darom? Darom! Padarėm! Nepaisant nesibaigiančio lietaus grojom, rodėm, kalbėjom, šaukėm, šokom, žaidėm, juokėmės. Susitarkim iš karto – apžvalga nebus objektyvi, nes esu prikišęs nagus prie šio renginio (argi galėjo būti kitaip?). Ore mes esam sub-jek-ty-vūs, objektyvumo ieškokite lietuvos rytuose.
Kaip byloja pasakojimas, “Ore.lt” darbuotojai tada baigė pamiršti, kas yra miegas. Per patį vidurvasarį virė “Ore grotuvo” renovacija. Projekto vadovas, kepinamas purvinos Vilniaus saulės, mezga ryšius su jaunimo grupių atstovais. Programuotojai ir dizaineriai tobulina ore grotuvo formas. Vyr. redaktorius, atsidūręs ties nervinio išsekimo riba, brėžia paskutinius grupių biografijų štrichus.
Kaip prieš metus sakė vienas Radiocentro valdžios atstovų, kitų metų Saulės Smūgio festivalis pradedamas organizuoti iškart po tų metų renginio. Gal tai ir tiesa, bet šių metų patirtis parodė, kad kartais net visų metų nepakanka geram renginiui