<..> muzikinė raiška priartėjo prie metafikcijos, tai tapo ištisų istorijų apie neegzistuojančius fantomus kūrimas. Tai iki šiol neišsemiama forma, tereikalaujanti atpalaiduotos vaizduotės, privengiant išmintų vieškelių, o procese – daugiau erdvės atsitiktinumui, klaidoms, randomizacijai <..>
Prancūzaitė Vilnių prisimena kaip miestą, kuriame gerbėjams pasirašinėti reikėjo ant kojų ir rankų.
Vos praėjusiais metais lietuviškos elektroninės muzikos scenoje pradėjęs reikštis Noythe vasarį leidykloje Blikmuzik išleido antrąjį savo EP, pavadintą Sailing Wackwards, kuris žavi tuo, jog juo autorius prisipažysta neturintis vienos krypties.
Rūta Virbickaitė, tuomet užimdama kultūros vadybininkės poziciją Robert Bosch fondo finansuojamoje programoje, į šalį pakvietė Fusedmarc bei sutartinių giedotojų grupę Trys keturiose. Šie kolektyvai parengė bendrą programą WAFT, taigi, suderino skirtingus muzikos atlikimo, kūrimo būdus, bei savo projektą pristatė Dresdene, o grupė Fusedmarc surengė pasirodymą Berlyne.
Neseniai Cold Tear Records pristatė čeką Martin Dlabaja ir jo kūrybą albume Surounded Fog. Pasidarė įdomu, kas TAS atlikėjas.