Kinas
Buvau Berlyne, mačiau Interfilm
Sukasi ratai ir dar neišaušus aš riedu į Berlyną. Skubu, nes sužinoti kas-kur-kaip-kame lieka tik kelios minutės. Galiausiai – apsiginklavus programų katalogais, taip pat ramiai galiu nerti į mane pasitinkančių spalvų cunamį. Su neišaušusiu rytu įriedu-įsisuku į Berlyną, kur nenumaldomu laukimu blizgančios mano akys neilgai trukus slenka didžiosomis raidėmis – Haus der Kulturen der Welt (Pasaulio kultūros namai).
Skanuojam Skanoramą
Prisimenu pirmą savo ir “Skanoramos” kartą prieš tris metus Kaune. Kino salę mes papuošėme septyniese. O šiais “Dogmos” dešimtmečio metais ji perspjovė visas mano viltis – buvo seansų, kai kino salė ūžė nuo žiūrovų. Šiame mieste, kuriame prieš tris metus prie kino teatro durų spręsdavome dilemą: ar mokėti keturiasdešimt litų, ar surinkti dar du žmones, norinčius pažiūrėti Spike Jonze “Adaptaciją” – tai daugiau negu stebina. Žinoma, pasigedau reklamos miesto erdvėse, bet, matyt, televizijoje ir spaudoje jos buvo pakankamai.
Tindi Rindi 2005
Lietuvių animacija apskritai yra neįvardijamoje būsenoje ir laike. O kai paskutinis mūsų animatorius išvažiuos į, payzdžiui, Estiją ar Islandiją, galės valstybininkams nors dūmai pro ausis rūkti. Apie paramas, intymumus, humorą, vaikus ir užsienį kalbamės su animatoriumi, režisieriumi, Tarptautinio animacinių filmų festivalio “Tindirindis” 2005 organizatoriumi Valentu Aškiniu.
Baltijos perlas 2005:
su polėkiu
Tarptautinio reklamos festivalio „Golden Hammer“ apdovanojimai. Videomeno festivalis „Ūdensgabali“. Beveik pusantro milijono eurų surijęs ir daug triukšmo Rūro teatro trienalėje sukėlęs latvių teatro žvaigždės Alvio Hermanio eksperimentas septynmyliu pavadinimu „Knygų skaitymas Gladbeke su vaizduotės pagalba“. Visų laikų skandalingiausiu latvių kino projektu tituluoto Arvido Krievso filmo „Man patinka, kaip merginos liūdi“ premjera, kuriame ciniką paparacį suvaidino Valterio ir Kažos (Kažos ir Žabos, – plaka pikti liežuviai) prodiuseris Martiņš Freimanis.
Tinklai 2005
Ei, nereikia spėti nusiminti, kad jau baigėsi vasara, nes sulig rudens pradžia Klaipėdoje vėl atsidarė Tabako fabriko vartai, kur startavo pagrindinė “Tinklų” turne. Kaip ir kiekvieną kartą metus kantriai tylėję organizatoriai ruošėsi mūsų – „paprastųjų“ – smalsumo ir nekantrumo bangai naujoms programoms bei įkvėpimui.