Knygos
Jostein Gaarder “Cirko direktoriaus duktė”
Peteris nuo mažens turi turbodyzelinę fantaziją. Jo galvoje nuolat sukasi keliasdešimt istorijų, tuo jis truputį gąsdina savo mamą.
Į Vilniaus knygų mugę atvažiuoja John Irving
Į Vilniaus knygų mugę (vasario antroj pusėj), skelbiama, atvažiuoja misteris John Irving – šimtapuslapinių
pusiau buitinių epų autorius, už kurio „Pasaulį pagal Garpą” vis dėlto vis dar atiduodam pagarbą. Galbūt keletas iš mūsų dar palinguoja apie „Sidro namų taisyklių“ prisiminimus, „Cirko sūnaus“ tai aš visai nesupratau“, „o man tai geriausia jo knyga“, ir net Sigitas Parulskis yra rašęs knygos recenziją iškart abiems – John Irving „Našlė vieneriems metams“ bei Milan Kunderos romanui, ir priėjęs išvados kad net ir literatūroje galų gale viskas gali susivesti į skonio klausimą, dėl kurio nesiginčijama, bet jis linkstąs prie Kunderos metafiziškumų.
Carmen Laforet „Nada”
Nada, Fedia – turbūt kaip nors taip ar panašiai galėtų pradėti savo apžvalgą apšepęs Castor ir Polluxas, kuriam kultūra sustojo apytiksliai, rodos, 1975-aisiais.
Joey Goebel “Kankinkite artistą”
Knyga tiesiog pribloškianti. Jaudinanti. Teisinga iki paskutinio siūlo, todėl skaitydama net pamiršau, jog skaitau.
Kurt Vonnegut/ Kilgore Trout „Galapagai”
Manau, šis korporatyvinis sąrašas puikiai įrodo, kad Kurtas vieną dieną paveiktas alkoholio ar persirūkęs Pall Mall (be filtro) staiga ėmė ir atsidavė savo šizofreniškajam broliui Kilgorui.