Lietuviškai išleista pirma išsami vienos garsiausių Lietuvos mokslininkių – archeologės Marijos Gimbutienės – biografija ir recepcijos istorija. Dr. Rasos Navickaitės „Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas“ pasakoja apie mokslininkės gyvenimą, profesinę veiklą, įtaką feminizmui JAV bei Lietuvoje ir idėjas, pralenkusias laiką.
Prancūzakalbėje šveicarų literatūroje rašytoja Elisa Shua Dusapin iškilo užbūrusi subtilia plunksna ir daugiakultūriška sąmone. Gimusi korėjietės motinos ir prancūzo tėvo šeimoje, rašytoja užaugo veikiama šių dviejų kultūrų. Tai atsispindi ir jos pirmajame romane „Žiema Sokče“, kurį šiemet išleido „Kitos knygos“ (vertė Valdas Stasiūnas).
Lietuvoje vis dažniau pildomos pasaulinės literatūros spragos – leidyklos naujai verčia ar
peržiūri senus klasikinių kūrinių vertimus. Vienas tokių atvejų – po beveik 20 metų perleistas
Meksikos rašytojo Juano Rulfo romanas ,,Pedras Paramas“, sulaužęs realistinio romano
tradiciją ir padėjęs pamatus magiškajam realizmui.
Įsivaizduokite, kaip atrodytų pasaulis, kuriame nekyla karai, o jame gyvenantys žmonės
panorėję galėtų tapti tiek vyrais, tiek moterimis. Būtent apie tokią planetą 1969 m. rašė
amerikiečių rašytoja Ursula K. Le Guin savo mokslinės fantastikos kūrinyje ,,Kairė tamsos
ranka“, įtvirtinusiame autorę tarp svarbiausių žanro kūrėjų. Knygą lietuviškai išleido ,,Kitos
knygos“, vertė Anita Kapočiūtė.
Lietuviškai pasirodė mažai žinomas, tačiau didelę įtaką pasaulinei literatūrai, ypač tokiems įprasto stiliaus laužytojams kaip W. S. Burroughsas, padaręs britės Annos Kavan romanas „Ledas“. Tai apokaliptinė fantazija, sunkiai įspraudžiama į literatūrologinius rėmus, šiandien laikoma slankiojo srauto (angl. slipstream) žanro pradininke. […]