Straipsniai
Check in @ Planetarium
Įėjusi į Planetariumą, aš supratau, kada ratai šiemet nemadingi. Matyt, rastamanų PR dirba. Pradžioje kalbėję maksimum triskiemeniais žodžiais (dža – gandža – džamaika ir bobmarli), jie prisiskaitė dvasinės literatūros ir paskleidė žinią, kad rūkyti žolę yra sveika ir rekomenduotina, ir visi tūsovščikai, paniekinę chemiją, ėmė investuoti į žemės ūkį ir kanapių industriją.
Frederic Begbeider “Trenkto jaunuolio memuarai”
Mano butas Paryžiaus priemiestyje, galvoje tokia sumaištis kaip per Harrod’s išpardavimą, o mano gyvenimas telpa į 100 puslapių. Aš kaip šprotas plaukioju didžiuliame lėbautojų būryje, kol prašvinta dar vienas rytas ir skaudančia galva krentu į draugės lovą. Prisigert ir gerai pasidulkint yra viskas, dėl ko kasdien atsimerkia mano akys.
RC apdovanojimai @ Siemens arena
Kai žiemą užšąla ežerai, medžiai nuogomis rankomis išplešia paskutinius geros nuotaikos likučius, o vienintelė pramoga tupi namuose mažos juodos dėžutės pavidalu, belieka pasiimti maišą skrudintų kukurūzų ir eiti į cirką skambiu pavadinimu – “Radiocentro apdovanojimai”. Beje, šįkart tai buvo cirkas tikrąją to žodžio prasme: su raudonomis užuolaidomis, vokiškai švepluojančiu direktoriumi (Algiu Ramanausku) ir daug daug jaunų sielų, atsidavusių pop muzikai.
Nesakyk Mamai @ Gravity
„Nesakyk mamai“ berniukų mintis su savimi atsivesti ir savo tėtį tą šeštadienio vakarą į G man atrodė mažų mažiausiai begėdiška. Ką tėtis pagalvotų apie mane? O gal – ką aš pagalvočiau ir naujo sužinočiau apie tėtį? Palikęs galvą rakinamame stalčiuje namuose ir, žinoma, nieko nesakęs mamai, tyliai uždariau duris ir patraukiau savais keliais.
Electric colors party @ Galaxy
Taip, tą savaitgalį išties neturėjau kito pasirinkimo. Arnaud Rebotini, kaulus stingdantis šaltis ir artėjantis dėstytojo, vizualiai labai panašaus į Styveną Sigalą, egzaminas privertė rinktis tai, kas papuolė po ranka penktadienio vakarą – vakarėlį klube „Gezaxy“… Oi, atsiprašau – „Galaxy“.