Jei mums reikėtų pompastiškų, pardavimus skatinančių antraščių, būtų galima pakabint kažką panašaus į “Kode9 – žmogus, atradęs Burial ir dubstep’ą”. Žiniasklaida mėgsta taip gaudyti skaitytojus ir jų klikus, bet mūsų reitingai ir pardavimai slypi kažkur anapus, o tu esi daugiau nei kvailas karosas.
Tą savaitgalį, kai daug lietuvių keliavo į Latvijos šiaurę, estų ir latvių pilni autobusai lingavo į Anykščių šilelį, kur (66)6-ąjį kartą ridenosi “Velnio akmuo” (toliau – “VA”). Pastaraisiais metais aktyviai “ne vien metalas” požiūrį komunikuojantis festivalis susilaukė to, kad publikos daugumą jau sudaro ne ilgaplaukiai juoduliai, o įvairiai kirpti spalvotieji.
“Karjerą” pradėjęs beveik kartu su lietuviškuoju nevykėliu a.a. “Be2gether”, latvių “Positivus” tapo tvirtu regiono vasaros festivalių lyderiu, savo nuostabia vieta pušynuose ir atstumu nurungiantis artimiausią konkurentą “Opener” Lenkijoje. Ypač pridėjus jausmą, kad Latvijoje jautiesi beveik kaip namie. O “Positivus” atveju gal netgi ir geriau. Akredituoti “Ore” reporteriai, melomanai Andrius Zimaitis ir Jonas Braškys pateikia savo versijas.
Po antrosios “STRCamp” stovyklos, panašu, kad boutique festivalio niša Lietuvoje pagaliau užimta. Išaugusių festivalių organizatoriai su baltu pavydu ir kiek nostalgiškai žiūrėjo, kaip jaukioje atmosferoje plūduriavo visomis prasmėmis įvairiaspalviai žmonės. Jei anksčiau emigrantai grįždavo į gerai žinomą reivą prie jūros, tai dabar nemažai jų sugrįžo ir į (kultūrinį) reivą “Deimanto” poilsiavietėje prie Monio ežero.
Malaizijos sostinės Kvala Lumpūro naktinio gyvenimo epicentras Bangsaro rajone neatrodo toks painus, kai už rankos veda nuolatinis jo gyventojas Paulius Staniūnas. Jau ne pirmus metus šiame Pietryčių Azijos megapolyje skaičiuojantis lietuvis – vienas einamiausių pramogų verslo fotografų. Jam atviros daugumus, taip vadinamo, KL’o klubų ir barų durys, o tiek pažįstamų neturi turbūt net dauguma vietinių.