Prieš kelis metus viename Londono klubų susipažinau su linksmu garbaniumi Andrejumi “Arkadijumi” Vasilenko. Tuo metu radome daug bendros kalbos prie bokalo, o jis atrodė kaip gerai įsišaknijęs naujasis londonietis. Pasakojo, kaip per dieną turi “padaryti”, t.y. nufotografuoti interneto parduotuvei dešimtis rankinių arba juvelyrikos dirbinių. Tuo pačiu su meile fotografavo savo meilės Simonos keramikos dirbinius ir kitus menus.
„Man atrodo, kad jūs, lietuviai, geriat taip pat, kaip ir danai“, – savo pirmuosius įspūdžius Lietuvoje apibūdina When Saints Go Machine vokalistas Nikolaj Manuel Vonsild. Electro pop kvartetas iš Kopenhagos Vilniuje koncertavo pavasarį, kai kolegos iš manomuzika.lt šventė savo gimtadienį. Savo pasirodyme sudėję geriausius 2011-ųjų „Konkylie“ bei jau pamėgtus pernai išleisto „Infinity Pool“ gabalus, danai suvėlė plaukus daugumai to net nesitikėjusių klausytojų.
Šalia Baltic Pride eitynių, kas dvejus metus vykstančio „Kitoks kinas“ filmų festivalio bei keleto mažiau žinomų pogrindyje vykstančių LGBT renginių, dar vieną netiesią liniją per Vilnių brėžia Kreivės – naujas festivalis, skirtas ne tik LGBT bendruomenei. Kreivės šiandien startavo atidarydamos foto parodą „By the way“, kurioje vaizduoja transseksualaus žmogaus, kaip individualios asmenybės, portretą, o vakarą sutiko su pirmaisiais kino seansais. Šios dienos repertuare – „Sužeistas Vyras“ bei „Meilės Dainos“ – filmai, kaip ir visos kitos festivalio metu rodomos juostos, vienaip ar kitaip liečiantys netradicinės orientacijos asmenų gyvenimus.
Vilniaus pankroko “supuvusioje skylėje” debiutavo vietiniai Sløga ir svečiai iš Rusijos Dekonstruktor. Pro Pauliaus objektyvą viskas atrodė taip. Hardcore.lt pasakoja: “Praėjo va gi turiningas penktadienis. Matau jį tarsi kiek pro miglą (…). Šis, antras sezono koncertas atsinešė ir antrą debiutą. […]
Po nesėkmės pernai Būtingėje, šiemet Latvijoje tikėjomės grįžti į tokią “Sattą”, kuri vykdavo Klaipėdos jachtklube ir Šventosios amfiteatre. Deja, išbraukus iš pavadinimo “Outside”, nebeliko ir garsiosios “Sattos” dvasios, kai nežinodavai 85% atlikėjų, tačiau tai netrukdydavo savaitgalį praleisti taip, kad prisiminimų (arba priminimų, ko prisidirbai) užtekdavo iki žiemos.