Temos
„Sketch Up“ 03: CryingHorn
Trečiajame vizualiųjų menininkų pristatomosios serijos „Sketch up“ straipsnyje kalbiname trimatės grafikos kūrėją Andrių Balčiūną aka CryingHorn. Laisvai samdomas menininkas užsiima reklamos projektais, prisideda prie kompiuterinių žaidimų gimimo. Savo pėdsaką palikęs „Brother in Arms 2“, „Fable 2“, „Dragon Age 2“ bei „Natural Selection 2“ žaidimuose, CryingHorn garsėja ir savo malonumui kurtais meniniais trimatės grafikos darbais – moterų portretais.
“Stereo45”: šokiai be stabdžių
2004-ųjų lapkritį “Ore” pirmą kartą paminėjo jau legenda tapusį pavadinimą: “Šeštadienį pribaigt nukeliavau į “Stereo45”…” Įdomiausi dalykai, vykę tame Jogailos gatvės pusrūsyje, tegu lieka jų liudininkų atsiminimuose, tačiau faktas, kad ši vieta “pagimdė” ne vieną šokių muzikos veikėją ir reiškinį: nuo “Nesakyk Mamai/Metal on Metal” iki “Minimal Mondays”, nuo “Partyzanų” iki kitų elektrinių žaibų.
Rytas Rostove prie Dono
Už lango brėkšta juodai baltas ūkanotas rytas. Kambaryje be užuolaidų sklando prietema, už lango rūksta kaminai, stūgauja uosto kranai ir slenka tykusis Donas. Kažkur Rusijos pietryčiuose. Horizontą rėmina grubūs gamyklų ir fabrikų kontūrai. Skamba britiškosios industrinės post-punk bangos atgarsiai. Groja nerusiška muzika su rusiškais tekstais. Utro (rytas – vert. iš rusų k.)
“Sketch Up” 02: I have no teeth
Miglė Anušauskaitė naujame zine (savo gamybos leidinyje) save apibūdina kaip paprastą normalų žmogų, tačiau piešiamuose komiksuose atsiskleidžia kaip kandi gero humoro jausmo savininkė, besidominti menu, mokslu ir istorija. Na, o susitikus gyvai prie apibūdinančių autorę žodžių dar pridėčiau „užkrečianti juoku“. “Šiaurės Atėnuose”, “Pravdoje”, “Panelėje” piešusi mergina nuolat kimba į naujus projektus, workshop‘us ir tarp piešimo seansų, paskaitų ir miego dar spėja “kovoti” su magistriniu darbu.
FIND 2014 – teatras iš naujo
Tarptautinis Naujos Dramos festivalis Berlyne, Schaubühne teatre, pristatė šiuolaikinės dramaturgijos tekstus iš viso pasaulio. Festivalio tema šiais metais nagrinėja privataus gyvenimo, meno ir politinės atsakomybės sankirtos taškus, o atrinktuose spektakliuose svarstoma, koks turėtų būti menininko politinės atsakomybės mąstas? Ar menas gali ką nors pakeisti?