Pamenu vieną iš nedaugelio atvejų, kai teko trenktis iš pajūrio į Vilnių vien dėl savo muzikinių įsitikinimų ir įgeidžių. Pirmą kartą tai buvo UNDERWORLD koncertas (?). Antrasis kartas pranoko pirmąjį – ir tai buvo nerealus noras sužinoti kaip skamba gyvai Jon Kennedy spardomi būgnai.
Kaunas turi savybę mestelti labai neblogų koncertų apie kuriuos įmanoma sužinoti paskutinę minutę. Arba po koncerto. Geriausia tada išvis nieko nesužinoti ir neskauda galvos.
1959-ųjų Lapkričio 16-tą dieną, pirmadienį Trumanas Kapotė, jau nemenkai žinomas amerikiečių kilmės rašytojas, vartė New York Times numerį. Trumanas rinko informaciją savo naujam romanui – turėjo sumanymą atlikti savotišką žurnalistinį tyrimą, o gal tiesiog ieškojo įkvėpimo arba temos dažnai absurdiškuose spaudos pranešimuose.
Jo skrybėlė iki skausmo stilinga, kaip kokio detektyvėlio, nužengusio iš 70-ųjų filmo. Ieškokit gudručio. Ieškokit, nes vienas gudrutis jau skundžiasi savo laiškuose, kad lietuviai per greitai išsižada savo menininkų ir juos atiduoda Amerikai, Vokietijai, Afrikai ar kam kitam, tik ne sau pasiima.
Kai 90-ųjų pabaigoje visi pradėjo važiuoti į Berlyną daryti muzikos, kažkur tarp lėktuvų keleivių sėdėjo ir šitie trys: Robot Koch skrido iš NY, Baba O iš Tel Avivo ir Sasha Perera iš Londono. O tai buvo laikai!…Tada visi į Berlyną važiuodavo daryti muzikos, dabar – nusitašyti klubuose.