O viskas prasidėjo nuo to, kad vieną dieną netyčia sumąsčiau – kodėl gi man nenuvykus į Ameriką? Galvoju, studijas aš galiu bet kada pabaigti, karjera ir šeima kojų neturi – nepabėgs, o sėslus gyvenimas skirtas tik visiškiems liuzeriams . Taip bemąstant man prieš akis sukosi tarsi filme Niujorkas, Brodvėjus, Čikaga, Kalifornija…
Jei šis vaikinas pradėtų tiesintis plaukus, ko gero netektumėme vieno įdomiausių didžėjų, nes šiam jo pomėgiui paprasčiausiai neliktų laiko. Neapsakomos šukuosenos, neapsakomos tatutybės vaikinukas iš paskos tempdamas savo vinilų dėžę atsisėda vieno Vilniaus viešbučio laukiamajame ir užsirūkęs cigaretę maloniai pradeda atsakinėti į mūsų klausimus.
Paspaudžiu “play” ir garsiakalbiai prabyla tingiai apsamanojusiu, riebiu ir tuo pačiu saikingai minimaliu pulsavimu. Pasigirsta malonaus šilto tembro “pelkių senio” balsas. Rhythm&Sound with Tikiman. Vienas geriausių šiuolaikinės dub muzikos pavyzdžių. Šio albumo klausiau daugybę kartu, o dabar žiūriu ir netikiu – jie groja ŠMC!
Ši grupė niekada nebuvo priešakinėse stiliaus eilėse, niekada nebuvo masiškai mėgstama, tačiau priartėjusi prie savo ketvirtojo albumo, pasiekė tą lygį, kai po truputį surankiota gerbėjų minia koncertuose sukuria ypatingai jaukią atmosferą, o naujas įrašas – sudomina tūkstančius visame pasaulyje šilta Jamaikos ritmų bei džiazo / soulo melodijų kombinacija.
Ar atsimeni 2003-uosius? Metai, davę mums „E Samba“, „Shake It“, „Make Luv“ ir daugelį kitų nuostabių klubų himnų, o taip pat pirmąjį ir nepakartojamą James De La Cruz pasirodymą Lietuvoje. Tą kartą jo pasirodymas buvo pripažintas geriausiu metų vakarėliu Gravity klube, o mes pradėjome jo laukti grįžtančio.