Nežinau, ar galima 15 minučių įrašą vadinti albumu, greičiau jau minialbumas arba EP. Tačiau tai ne taip jau ir svarbu, įdomiau, tai, kad ore>net apžvalgoje – jau trečias iš eilės lietuviško undergroundo įrašas. Smagu, kad grupės neverkia dėl prastos situacijos, o kaip dainuoja SLOPPY LIVIN’: “Do it yourself, even if nobody needs it except yourself (even if you’re the only one who cares)”.
Žinai, kas yra fanzinas? Ne? Iš esmės tai – tas pats weblog. Aplinkoje prisikaupia įdomių minčių ar vaizdų, viską išdėlioji kompo ekrane (arba naudoji seną gerą “kirpk-klijuok” stilių) ir publikuoji internete arba ant popieriaus. Tai “pasidaryk pats” kultūros dalis. Dažniausiai nekomercinė, neperiodinė, neoficiali, nepriklausoma, subjektyvi žiniasklaidos priemonė.
Susirinko visi nuo septynmečio vaiko iki nėščios moters. Rūkė ir gesino cigaretes ant medinių CK grindų, kai žemi virpino kulnus, stabdė širdį ir drebino krūtis paminkštintose liemenėlėse. Arba ėjo lauk spaudydami dulkes iš plaučių arba plaukų po vakarykštės komandiruotės. O kitą rytą pasakojo savo draugams ir bendradarbiams bei meilužiams, kaip neva kiekvienas gali atrasti savyje glūdintį orkestrą.
Garantuoju, nežinodami, kas groja, daugelis jūsų tikrai pagalvotų, kad tai – grupė iš užsienio. Vilniečiai savo albumą įrašė Varšuvos studijoje “Serakos”, kuri specializuojasi sunkios muzikos produkcija. Ar tai, kad šis įrašas yra beveik be nacionalinio/regioninio identiteto yra gerai ar blogai, spręsti tau.
…Ką aš galėjau iki to lemtingojo ketvirtadienio vakaro pasakyti apie ŽALVARINĮ? Kad groja folkroką?.. Na, taip. Buvau girdėjusi. Kalbant. Dar buvau girdėjusi iškraipytą „Alaus dainos“ versiją, kurią plėšdavo įvairios kompanijos įvairiose alkostadijose. Ir viskas. Na, dar tai, jog grupės būgnininkas įsigijo naują instrumentą. Gandai, kaip žinia, greitai sklinda.