Turbūt jai lemta sustoti, kaip eiliniam sniego kamuoliukui, pariedėjus vos kelis centimetrus… Galų gale gniūžtės statusą suteikiau tik aš ir tiktai savo vaizduotėje. Kaip sakė Albertas Kamiu… Et, nusispjaut, ką jis sakė…
Visų pirma norėčiau perspėti: jei dar tik ruošiatės žiūrėti šį filmą, toliau nebeskaitykite. Tai ne filmo pristatymas, o žiūrovo įspūdžiai. Tai ne užsakytas straipsnis, kurio tikslas – kaip įmanoma tvirčiau įtikinti į jį nueiti. Todėl jokių taisyklių, anava kaip „neatskleisti filmo pabaigos“ čia nesilaikoma, todėl perskaičius šią rašliavą, jums bus nebeįdomu jį žiūrėti.
Apsauginis prie durų stumia visus lauk ir leidžia tik po keletą žmonių. Išankstiniai bilietai išpirkti. Nepaisant didėjančio skepticizmo Ore party service atžvilgiu – ažiotažas jų renginiams kol kas garantuotas.
Per visą savo šešerių metų istoriją “Naujas kraujas” matė kultinio “Blogiausių grupių” festivalio baigtį, Ž.Žvagulio aferą “Mama, aš dainuosiu” ir liko vieninteliu specifiniu debiutuojančių grupių konkursu-festivaliu. Maža to, ne bet kokių, o griežtarokį išpažįstančiųjų. Smagu, kad niekieno neremiamas Ugniaus Liogės kooperatyvas sugeba padaryti šventę tiems žmonėms, kurie po 5-10 metų galbūt pakreips lietuvišką šou verslą kita vaga.
Pabėgu nuo to maišydama visus įvaizdžius, kokius tik žinau. Net mano tėvai negali man rasti rūbų šiuometinėje Japonijoje. Tu esi spaudžiama, skubinama ir įspaudžiama į purvą. Kiekvienas miesto rajonas be gailesčio perskrostas plačiais greitkeliais, bei suliniuotas beskoniais prekybos centrais. Tai – amžius be nuostabos.