Berlinalei įpusėjus ORE siūlo kartais išeiti iš Berlyno kino teatrų ir tiesiog pasižvalgyti po miestą
Ankstus penktadienio vakaras, o aš, pasivadinus vieną kolegą, skubu vykdyti misiją – apžiūrėti kaip, kas, kur, su kuo ir kodėl dėsis klubo MUSĖ, kurį į pasaulį paleisti sumanė alternatyvios scenos atstovė SPIČKI su draugais, atidaryme
Bosas nupirko mano principus pasiūlęs bilietą už dešimt svarų ir įtikinęs žodžiais: „buvau visuose jų Brixton Academy koncertuose, jie arba buvo labai geri, arba bent kas nors susimušdavo ant scenos“
Į Vilniaus knygų mugę (vasario antroj pusėj), skelbiama, atvažiuoja misteris John Irving – šimtapuslapinių
pusiau buitinių epų autorius, už kurio „Pasaulį pagal Garpą” vis dėlto vis dar atiduodam pagarbą. Galbūt keletas iš mūsų dar palinguoja apie „Sidro namų taisyklių“ prisiminimus, „Cirko sūnaus“ tai aš visai nesupratau“, „o man tai geriausia jo knyga“, ir net Sigitas Parulskis yra rašęs knygos recenziją iškart abiems – John Irving „Našlė vieneriems metams“ bei Milan Kunderos romanui, ir priėjęs išvados kad net ir literatūroje galų gale viskas gali susivesti į skonio klausimą, dėl kurio nesiginčijama, bet jis linkstąs prie Kunderos metafiziškumų.
Viskas čia apie laisvą saviraišką ir požiūrį. Aaronas sutiko atsitraukti trumpam nuo darbo ir pakalbėti apie kūrybą, Ameriką ir meilę gitarai.