Kas (ne)susikerta “Centre” ?

“Mulenružiškai” raudonai mirksinti “Romuva” pasitinka pirmuosius festivalio “Centras” lankytojus abstrakčia Tado Černiausko paroda “Paintography” ir keliais objektais. Vienas jų – holografinė garso skulptūra „SnubCube“. Vaizdo meno kūrėjas Rimas Sakalauskas atspindžio principu projektuoja holografinę animaciją, o juvelyrė Marija Ražinskaitė kuria techniškai fragmentišką skulptūrą bei garso takelį iš konkrečių garsų. Pastarasis kūrinys lyg ir galėtų būti tai, ką būtent norėtųsi pamatyti “Centre”. T.y. netikėtas meno ir technologijų simbiozes, savotiškus mokslo populiarinimo išraiškas, žaismingą medijų panaudojimą. Nes “Centras” nepalieka gana įprastos teritorijos, kurioje daugiausia sukasi tokie popkultūros elementai kaip muzika ir vaizdas. Šiandien tai jau nieko nebestebina.

Nepaisant daugiau nei 10-ies metų įdirbio, Lietuvos (beveik) centro gyventojai nerodo didelio susidomėjimo renginiu. Neatrodo, kad mieste vyksta kažkas ypatingo, nors reklamos su “dalyvių” veidais lyg ir netrūksta. Vietoje to, kauniečiai ir miesto svečiai renkasi karbonadinio džiazo porcijas nebeturinčiame saiko “Kaunas Jazz”. “Centro” klausytojai audringai ploja Kurak, grojantiems kokybiškai, tačiau saugiai, be pipirų. Nes kam šiandien reikia komplikuotų AVaspo ritmų ir tekstų ar triukšmingo švedų Kriget antpuolio? Atrodo, kad publika nenori provokacijų, visas menas turi sklandžiai slysti su taure raudonojo ir pelėsiniu sūriu. Pakuotės pažeisti nerekomenduojama. Suvartoti iki nurodytos datos. Tokiame kontekste “Centro” organizatoriai atrodo, kaip šiandieniniai knygnešiai, bandantys atnešti bent dalelę kažko naujo į merdinčią Laisvės alėją.

“Mes siekiame peržengti nusistovėjusias naujųjų technologijų panaudojimo galimybes, meną jungdami su vaizdu, garsu – tiesiog medijomis.” – sako festivalio organizatoriai. “CENTRAS ir toliau siekia lankytojus supažindinti su informacinėmis technologijomis kaip kūrybos priemonėmis, skatinant menininkus ieškoti naujų būdų, kaip padaryti meną šiuolaikišką ir patrauklų technologijų amžiaus paveiktai visuomenei.” Tačiau kur garsieji Lietuvos lazeriai, naujausi KTU atradimai ir kiti eksperimentai? Arba galimybė pamaigyti Ore.lt aprašytą “MakeyMakey” – juk tai būtų taip patrauklu kavos-išsinešimui-visuomenei.

Galbūt tai skamba kaip įprastas lietuviškas niurzgėjimas, tačiau “Centrui” reikėtų apsispręsti, ar jis norėtų būti technologijų ir meno avangarde, ar labiau priimtinas ir atviras publikai. Nes šiuo atveju “Centre”, atrodo, nesusikerta skirtingomis trajektorijomis judantys srautai.