2019 metais susibūrusi grupė dadcap, pergyvenusi sudėties permainas, ankstyvą pavasarį pagaliau išleido debiutinį pilnavertį albumą “ddcp2”, įkvėptą Y2K laikmečio ir valandų, praleistų geiminant. Stebint jų koncertą kartais iš tikrųjų gali pasijusti kaip “Guitar Hero” žaidime, kai iš vienos pusės gitara pjausto Dovydas iš Timid Kooky, o iš kitos – Kristis iš Akli. Pridėkime, jog front vokalisto pareigas užima ba. bosistas Nikita, o grupėje dar groja iš Joris iš Roughly Human ir turime lietuviškos nepriklausomos muzikos all-stars rinktinę. Beje, dadcap’ų bosistas Domas yra atsakingas už daugelį žinomų lietuviškų klipų.
Nors dadcap juokais vadinami gaming rokeriais, kaip ir priklauso laikmečio estetikai, “ddcp2” yra nemažai flirto su elektronika. Albumas išleistas CD kartu su spalvotu žurnalu, skirtu kompiuteriniams žaidimams. Klausant atrodo, kad muzikantai, atsipalaidavę nuo savo “pagrindinių” grupių, pagavo žaismingą neįpareigojantį skrydį, todėl “ddcp2” klausosi lengvai, o jam pasibaigus, sąmonėje užsidega “restart”.
Šiuo metu dadcap promina savo albumą Lietuvoje: jau spėjo sugroti gyva legenda tampančiame “Fenixe” Alytuje, šiandien daužo Kauną, gegužės 2 d. pasieks Klaipėdą, o gegužės 4-ąją geimins Vilniuje.
Pirmą kartą su grupe kalbėjomes prieš 5 metus, prieš keletą savaičių išsiuntėme jiems klausimų pilną flopiką ir štai gavome į kelis diskelius suarchyvuotus atsakymus.
Suvedus Ore.lt paieškoje „dadcap“, naujausia žinutė skelbia: „dadcap išleido debiutinį albumą ir skiriasi su vokaliste“ (Vasario 18, 2023). Kas įvyko grupėje nuo to laiko?
DVD: Kurį laiką nieko neveikėm, atrodo, kad kažko laukėm ar panašiai. Net nerepetavom beveik, tik karts nuo karto susitikdavom pahangint. Tada gimė “lėtas” ir nusprendėm, kad užteks dykaduoniauti – metas būti tikra grupe. Džiugu, kad tuo metu, kai ir nebuvom labai aktyvūs, žmonės vis tiek klausė mūsų muzikos ir palaikė.
KR1S: –
N1K4S: Išleidom tikrai kietą klipą, sukūrėme naują grupės įvaizdį, man nuo vokalavimo iškrito plaukai, Dovydas susižadėjo, į grupę atėjo Kristis iš Akli ir Joris iš Roughly Human, Domas ir Dovydas susikeitė instrumentais, Dovydas dabar ne bosistas, o gitaristas, ai, ir išleidom naują albumą „ddcp2”!
J0R1S: Nesakysiu.
DOM4S: Naujas sąstatas, naujas albas, sukurtas ekskliuzyvinis klipas ir, galiausiai, visi kolektyviškai pasenom.
N1K4S: Sakyčiau, ne pasenom, o subrendom. 🧔🏻♂️
Bent jau anksčiau garsėjote kaip kolektyvas siūlantis “nemokamą terapiją jos nelankantiems”. Mūsų pokalbyje prieš 5 metus, Dovydas sakė: „Šiemet (tikiuosi) gausiu Psichologijos bakalauro diplomą.“ Galima gauti nemokamą diplomuoto specialisto konsultaciją?
DVD: Jo, per tą laiką net ir cielą magisterį pasibaigiau! Buvo smagu ir šiek tiek apmaudu, kad šiuo metu nedirbu pagal specialybę, bet tokia jau ta dalia.. ech.. Na, o dėl diplomuoto specialisto konsultacijos tai, ką žinau, galiu nebent pakonsultuot apie cs’o skinus xddddd
KR1S: –
N1K4S: Dovydas, man rodos, jau net ir magistro studijas įtalpino į šį laikotapį.
J0R1S: Mokamą… koncertai kainuoja gi…
DOM4S: (Y)
Iš kur jūsų naujajame albume atsirado kompiuterinių žaidimų estetika? Komentaruose internete jūsų kūryba kažkam primena „pirmą pleysteką“, kažkam – „Carmageddon’ą“, o kažkas laukia, kada „išeis ant xbox“.
N1K4S: Viskas glaudžiai susiję su kūriniu „lėtas” ir jo muzikiniu klipu. Dauguma mūsų grupėje turime labai vizualiai įkrautas profesijas. Ir vis bandėm kažką dadcap’ams sugalvoti, ko patys negalėtume sukurti. Tada pamatėme šį klipą.
Urboo “Noriu” buvo pirmas postūmis padaryti viską pasitelkiant kompiuterinę grafiką. Buvom labai laimingi radę kažką, mokantį kurti tokios estetikos vizualus, todėl už visus vaizdus atsakingi animatoriai Mantas Urbonas ir Alenas Cieška, kurie pirma sukūrė „Noriu”, o vėliau sutvėrė ir šedevrą „lėtas”. Po to kiek darbo buvo skirta klipui, buvo gaila tiesiog paleisti ir nusprendėme išspausti kuo daugiau vizualinės medžiagos. Man asmeniškai “PlayStation” buvo visa vaikystė. Turėjau „pirmą pleysteką” ir tą patį „Carmageddon’ą” ir daug kitų žaidimų. Peržaidžiau matyt viską, ką tuo metu galėjo pasiūlyti Gariūnų ir Kalvarijų turgų kioskai bei iki dabar didžią dalį to saugau ir kolekcionuoju.
DVD: Antrinčiau Nikitai. Manau, daugelis atlikėjų mėgsta vienaip ar kitaip panagrinėti vaikystės nostalgiją. Vieni tai perteikia per dainas ir klipus apie kokį nors močiutės sodą, kiti – galbūt nerūpestingas vasaras prie jūros, treti, remdamiesi kolektyvine nostalgija, daro VHS vaibuko klipus. Mūsų, miesto vaikų, nostalgija – dienų dienos praleistos prie kompo ekrano, mikrorajonų kompinės, kuriose piktai nusiteikę kiek vyresni vaikėzai siūlydavo į liūlį, jei jiems nepaliksi pažaist WOW’o ar CS’o savo sąskaita. Neturėjau nei kaimo, nei sodo, į kurį vasarą ar per atostogas išvežtų tėvai, todėl “poilsiaudavau” varvindamas akis map’uose ir servakuose.
KR1S: –
J0R1S: Iš širdies.
DOM4S: Manau, tai yra viena tų idėjų, kur visi pagaliau supratom, ką Nikita nori pasakyt. Visiem clickino ir visi buvo už.
Ar patys buvot/esat prisiekę geimeriai? Jei taip, koks žaidimas labiausiai panaikina laiko sąvoką?
DVD: Vaikystėje ir ankstyvoje paauglystėje daug geimindavau, ypač “UT2004” ir “1.6’tą”, bet tada mano gyvenime atsirado gitarinė muzika ir kuriam laikui rokiara buvo pagrindinis mano “žaidimas”. Visgi, kai prasidėjo COVID-19 pandemija su draugais pradėjom žaist “Counter-Strike’ą”. Šiai dienai turiu 2600 valandų (t.y. 108 paras) praleistų šiame žaidime. Jeigu atvirai, kartais nerimauju, kad esu borderline addicted lol. Kvieskit daktarą, maldauju.
KR1S: Nuo pat ankstyvos vaikystės buvau prilipęs prie kompiuterio ekrano. Viskas prasidėjo nuo seno gero “Quake 3”. Iki pat dabar tai liko užsiėmimu, kuris padeda atsipalaiduoti ir išjungti smegenis. Dėl laiko stokos prie kompiuterio vegetuoju vis rečiau, bet jei ištaikau progą, vis dar mėgstu pasiklysti kokiam geram RPG.
N1K4S: Aš iki dabar aktyviai peržaidinėju ir testuoju visokias idėjines ribas plečiančius žaidimus ir kolekcionuoju retro konsoles ir jų aksesuarus. Daugiausiai laiko pastaruoju metu skyriau žaidimui „Helldivers 2” apie (apie 140 val.). Ten šaudai vabalus kaip filme „Starship Troopers”, visai meditatyvu.
J0R1S: Visą gyvenimą žaista įvairių žaidimų… Dabar, kadangi jau artėju prie diedo amžiaus, daugiausia laiko skiriu NBA ir FIFA žaidimams. Nors kartais pakuriu ir šaudykles, ir t.t.
DOM4S: Aš neidavau į darželį, kad galėčiau pageimint (labai nuo anksti turėjau kompą). Spėju, įsivaizduojat, jog mažam vaikui visi geimai atrodė cool. Tai ir lošdavau viską – “Lineeeidžas”, “Diablo”, “Warlord battlecry” (<3), “UT”, “CS 1.6/Half-Life”, “Re-Volt”, “NFS” pirmieji!!!!, “Runescape”, “Colin McRae Rally 2.0”, “DBZ” ant kompo ir “Gameboy” simuliatoriaus, “Siemens” c65 inbuilt žaidimai ir t.t. Ta 2000-tųjų pradžia buvo auksinė.
Vėliau atsirado mergos, visus žaidimus reikėjo pamiršt. Dabar low key yra likęs loliukas – ypatingai buvo mylimas per kovidą. Žinoma, metai bėga, tad pagrindiniai žaidimai tampa su crypto, bet manau, kad loliuką ( trump. League of Legends) dar įsijungsiu.
Ar kompiuteriniai žaidimai nėra eskapizmas – sąmoningas aktualių visuomenės problemų vengimas, atitrūkimas nuo gyvenimo tikrovės?
DVD: Sakyčiau, kad labiau ne. Žaidimai, nesvarbu ar kompiuteriniai, ar kokie kitokie yra tikrovės tąsa, tik kiek kitomis taisyklėmis nei realiame gyvenime. Jas arba susikuriame patys, arba mums jas diktuoja žaidimo kūrėjas. Ne kaip IRL, žaidimuose galime be pasekmių eksperimentuoti su įvairiais scenarijais ir tyrinėti tų taisyklių ribas. Lygiai taip pat ir mene – dalyvaudami meno kūrinyje, sukuriame tarsi laikiną tikrovės vingį ar įlanką, kurioje kiekvienas eksperimentuojame su savo suvokimu, mintyse manipuliuojame scenarijais. Visgi, nepaisant to, ar tai žaidimai, ar menas – tikrovė yra ta pati, ji niekur nedingo ir niekur mes nuo jos nepabėgame, lygiai taip pat turbūt nesakytume, kad sąmoningai vengiame aktualių visuomenės problemų sedėdami ant kėdės ar valgydami obuolį. Nu gerai, uždeepinau, sori. Man atrodo, žaidimai yra tiesiog fun dalykas ir tiek. xd Įdomus klausimas.
N1K4S: Man atrodo, kad jau nebe. Svarstau, kad soc. tinklai perėmė šią poziciją. Ir jei žaidi, tai kaip tik sugebi atsispirt turinio vartojimo kultūrai. Žaidimai yra rituališki. Jiems reikia skirti laiko, dėmesio, kai kurie žaidimai ganėtinai lėti, keista taip svarstyt, prieš kelis metus būčiau pritaręs šiam gan senam eskapizmo teiginiui.
KR1S: Pritarčiau kolegoms, man rodos didesnis brainrotas šiuo metu yra socialinė medija. Kompiuteriniai žaidimai bent jau turi kažkokią grįžtamąją vertę.
J0R1S: nea…
DOM4S: Tikrai yra. Ten, ką rašo aukščiau, nesąmonės. Viskas yra eskapizmas – arba norim tą pripažint, arba ne. Nebūtinai tai yra blogai.
Po jūsų albumo pristatymo, atrodo, kad visai paeitų stacionarios kompiuterinės atidarymas? Ar dadcap negalvoja apie kompiuterinių frančizę
DVD: Ai, mes tą kompinę darėmės su mintim, kad net jeigu ir niekas neateis į albumo perklausą, tai bent patys pagersim alaus ir pageiminsim. Darėm tai ne dėl “paėjimo”, o dėl to, kad mums fainai ir tiek. Nostalgija yra stiprus jausmas, kuris ilgai trunka, reikia jame užsibūti, leisti jam kuo daugiau išsikeroti ir kuo ilgiau užsibūti praeityje xdd
KR1S: Aš palaikau idėją atidaryt ddcp kompiuterinę/barą. Jei kas iš didelių korporacijų nori šį projektą finansuot – važiuojam
N1K4S: Už visą šį atrakcioną reikia dėkoti Juozapui iš „Silicio Palėpė:LAN”. Gavosi puikus ir labai įsimintinas vakaras. Kažkam tai buvo pirmas kartas valdant seną kompiuterį. Ryškiai atsimenu, kad buvo porelių, kurių pasimatymus nutraukė staiga sukilusi užslopinta vienos ar kitos pusės aistra „kaunterstraikui”. Kad ir kaip bebūtų, nostalgija yra stiprus jausmas, kuris ilgai netrunka, reikia vis tik judėti į priekį ir neužsibūti praeityje.
J0R1S: xd
DOM4S: HOBIS NETURI PAVIRSTI DARBU!!!
Kompiuteriniai žaidimai dažnai garsėja savo muzikiniais takeliais. Kurio žaidimo soundtrack’as jums labiausiai patinka ir kodėl?
DVD: Man visada pirmoje vietoje bus tiek pirmas, tiek antras “Half-life’ai”. Jie turi labai labai skanių track’ų žaidime, kurie visiškai ikoniškai praturtina žaidimo patirtį, net dabar prisiminus šiurpuliukai pereina. Tada antroj vietoj sakyčiau “QUAKE III ARENA”, kuriame kalatoja žiauriai traškus gitarų ir technūškės sumuštinis ir to sumuštinio dėka lazeriai šaudosi kaip minimum 1337 kartus smagiau. Prisimenu, kai buvau mažas ir pas tėtį ofise kompe būdavo “QUAKE’as”. Nors turbūt nelabai kaip sekėsi, bet minkydamas klavišus savo miniatiūriniais pirštukais ir klausydamas žiaurinės dramūchos ar technūškės jaučiausi kiečiausias bičas pasaulyje. Nu ir joooo, tikrai “Guitar Hero 3”.
KR1S: Kažkada pats svajojau kurti žaidimų garso takelius. Įsimintiniausi pavyzdžiai, kurie šiuo metu ateina į galvą: “Portal 2”; “DOOM”, “Witcher 3” ir originalus “Minecrafto” ost.
N1K4S: Licenzijuotas garso takelis, nulėmęs mano muzikinį skonį priklauso žaidimui „Guitar Hero 3″ (2007). Čia daug pasakoti nereikia, tai muzikinis ritmo žaidimas, kur spaudai spalvotus mygtukus į dainos ritmą. Ten prigrūsta grupių, dabar jau paskendusių laiko tėkmėje, bet iš ten sužinojau apie Bloc Party, The Strokes, The Fall of Troy ir daug kitų. Neišvengiamai norėdamas sugroti dainą tobulai ir surinkti kuo daugiau taškų, turi jos nemažai kartų paklausyti. Keista pagalvoti, kad tas dainas lengviau atlikti tikra gitara nei plastikine su spalvotais mygtukais.
J0R1S: “NBA 2k13”
DOM4S: Lil Jon & The East Side Boyz “Get Low” (“Need for Speed: Underground”)
Patys sakote, kad grojate gaming rock. Prieš 5 metus prašiau apibūdinti, kas jums yra emo, dabar papasakokit, kuo paprastas kiaušų rokas skiriasi nuo gaming’o?
DVD: Klausant kiaušų roko norisi iškelt kumštį su ištiestais rodomuoju ir mažyliu pirštais ir rėkt “jėėėė”, o gaming rokas, tai nežinau, ne mes sugalvojom šiaip. Paklauskit to žmogaus, kuris čia šitą pasakė xdd Dar pagalvojau, o kas jeigu tipo gaming rockas yra tas roko muzonas, kurį pirmą kartą išgirsti žaisdamas žaidimą, bet po to taip užkabina, kad pradedi ir šiaip klausyt. Aš pvz., “Tony Hawk Proving Ground” dėka sužinojau apie Foo Fighter’ius, Nirvana, Bloc Party ir dar, jaučiu, kitus bandus, kurių nebeprisimenu :D Šiame kontekste visi tie bandai būtų gaming rokas. Galbūt gaming rokas yra ne žanras, o kontekstas? Kadangi tas žmogus greičiausiai lošė “CS’ą”, kai fone grojo mūsų albas, tas albas tapo gaming roku?
KR1S: –
N1K4S: Šią etiketę mums suteikė grupės gerbėjas per albumo perklausą, tai visai prilipo. Skirtumas tas, kad gaming rockas veikia geriausiai, kai reikia papildomo energijos įskiepio žaidžiant. Po daug valandų žaidimas tampa toks atpažįstamas, kad gali praleisti visus instruktažus, siužeto vingius ir pasinerti į žaidime suteikiamą galios pojūtį ir niekas geriau to jausmo nepastiprina, kaip gerai priderinta muzika.
J0R1S: O būtina atsakinėt, jeigu chebra jau po 500 žodžių parašė?
DOM4S: Gyvenimo būdas.
Jei dadcap kurtų savo žaidimą, koks galėtų būti jos siužetas?
DVD: Greičiausiai kaip “Simpsons Hit & Run” geimas. Esi Mardžė ir kai spaudi pelės dešinį sakai “mrhghh Houmi” savo tuo krenkščiančiu balsu. Tada žiauriai ilgai kokias 1,5h gameplay’aus važiuoji mašina. Tiesiog važiuoji mašina. Net nelabai įdomūs vaizdai ar kažkas. Final boss – Mardžė vs Lois Griffin 35hp_2 mape .nap ri 90:1 ytr4p NAL 3 ekauQ zvp ,esėtuniž esotpėlsap esousciryl ųniad omubla ovas emaiždielksta ątežuis omidiaž iat piaiš O
KR1S: HOUMI!!! O jei rimtai, tai įsivaizduočiau roko grupės simuliatorių/rpg.
N1K4S: –
J0R1S: Ne “jei kurtų” o “kai kurs”.
DOM4S: Žaidimo esmė būtų, kad reikia investuoti crypto (gauni žaidimo pinigų) ir jeigu tavo investicija yra pelninga, gauni raktą, su kuriuo gali nuvažiuoti iki grupės nario namų (kaip GTA mapas) ir atrakinti jo duris, jį išlaisvinant. Padarius geras 4 investicijas, gali atrakinti visas duris, išlaisvinti visus narius ir pagaliau parepuoti visas dainas.
Kaip manot, kodėl „lėtas“ surinko žymiai daugiau perklausų nei kiti albumo kolegos? Kuris „ddcp2“ gabalas jums patiems patinka labiausiai?
DVD: [generic tekstas apie kažką ten: albumo pagrindinis gabalas, nauja sudėtis, klipas ir pan.] O šiaip tai, kas per klausimas? xd “lėtas” yra tiesiog literally pirmas mūsų išleistas albumo gabalas po ilgo laiko nieko neleidimo. Išvis dar tuo metu nežinojom iki galo, ar jis bus albume ar ne. Norėjom tiesiog smagiai pasibandyti ir tiek.
KR1S: –
N1K4S: –
J0R1S: Nes labai geras klipas, haha nu ir šiaip metais ilgiau jau yra “Spotify” ir t.t. tai gal ir logiška susirinkt daugiau xd
DOM4S: Na, su „lėtu“ buvo padaryta didžiausia komunikacija. Plius, jo, pirmas gabalas naujos sudėties, o gal viskas buvo irgi laiku ir vietoj. O kuris labiausiai patinka, tai irgi „lėtas“. Nu baisiai gerai skamba jis.
Naujajame albume yra bendri kūriniai su Roughly Human ir Akli. Kodėl pasirinkot būtent juos?
DVD: Nes kitiems neturėjom pakankamai pinigų, kad išsimokėtume.
KR1S: –
N1K4S: Šių grupių vokalistai nemažai prisidėjo prie „ddcp2” tekstų ir padėjo man labiau savim pasitikėti juos atliekant. Kristis Maksvytis (Roughly Human) buvo didelis motyvacijos kurstytojas, taip pat padėjo parašyti žodžius dainai “ateik čia” bei išpildyti mūsų juokais kilusią idėją – sudainuoti posmą japoniškai. Kristis (Akli) buvo rūkykloje užkluptas mano desperatiško pagalbos šauksmo, kai galvą spaudė vaizduotės stoka dainų melodijoms. Į šauksmą jis atsiliepė, o vėliau atsidūrė grupėje.
J0R1S: Nelabai galim pakviest Chesterio Benningtono, tai reikėjo rinktis kitus variantus.
DOM4S: Visada lengviau įtikint draugelį negu nepažįstamą žmogų.
Dainos klipas buvo nominuotas muzikos apdovanojimuose „M.A.M.A.“. Ką jums tai reiškia? Be to, kad viršytos visų jūsų ankstesnių klipų peržiūros.
DVD: Labai fainai. Manau, kad tai yra dar vienas labai geras pavyzdys, kad nominacijos nėra vien apie superprodiuserius, superrežisierius ir jų supertūkstantinius superbiudžetus. Tikiuosi, kad kuo toliau, tuo daugiau matysim nominuojamų DIY production’ų.
KR1S: –
N1K4S: –
J0R1S: Reiškia, kad net ir mažos ir reliatyviai undergroundinės grupės gali padaryt kažką MASIF ir būt pastebėtos.
DOM4S: Manau, kad padarėm neįmanoma. Aš beveik garantuoju, kad net ir žmonės, kurie neklauso tokios muzikos, pamatę klipą tyliai sau pažnabždėjo/pagalvojo: „nu įdomiai įdomiai….“ Muzikinių klipų industrija dar tik pradinėse stadijose. Lietuvos atlikėjai dar gyvena stereotipų dėžutėse – saugiai, per daug neišsišokt, daryt tai, ką ale nori matyti jų auditorijos (dauguma, ne visi, tikrai). Reikia daryt taip, kad netyčia gali patapti sekančiu Gangnam style’u.
O atsakant į klausimą – tai žiauriai daug reiškia. Davė pasitikėjimo, padrąsinimo savo idėjomis.
Kuo jus nostalgizuoja Y2K ir ta visa skaitmeninė sintetinė estetika?
DVD: Man labai patinka plačios kelnės, nes labai patogu ir malonu. Tikiuosi, kad aptempti džinsai nebegrįš niekada. Su jais karšta ir nepatogu. Grįžtant prie klausimo – sunku išskirti kažką labai konkretaus, bet pagrindinis dalykas – labai įdomu ir džiugu pagaliau išgyventi estetinį renesansą laikotarpio, kuriame jau esi gyvenęs. O ne tai, kad 80s ar 70s estetiniai trendai ir pan. Prisimeni vaikystę, ankstyvą paauglystę. Randi grožio, kurio tuo metu nepastebėjai, nes paprasčiausiai buvai per mažas. Gražu, smagu, fainai.
N1K4S: Manyje šis jausmas manifestuoja per daiktus. Atrodo, kad paauglystė Lietuvoje 2000 – 2010 buvo didžiausias gyvenimo kompromisų etapas. Labai ryškiai atsimenu, ko norėjau ir ko negalėjau sau leisti, nes ekonomiškai tai nebuvo įmanoma, nors viskas buvo po ranka – “iPod’ai”, CD grotuvai, “PlayStation 2” ir kitokie tą laikmetį iliustruojantys prietaisai. Anksti prisijaukinau “YouTube” platformą, tai dar labiau padidino susižavėjimą vakarietiška kultūra ir ilgą laiką jaučiaus, kad visur geriau nei Lietuvoje. Visom išgalėm stengiaus bent kiek save pastatyti į madingo jaunuolio kailį ir net vengiau vartoti lietuvišką turinį bei muziką, tam kad save panardinčiau į tai kas iš tikro “cool”.
KR1S: Nuoširdi nostalgija vaikystei ir laikams, kai viskas neatrodė taip komplikuota.
J0R1S: Turiu “Mitsumi KFK-EA4XT” klaviatūra, tai iš tikro aš vis dar gyvenu kokiais 2002…
DOM4S: Y2k yra mūsų genų dalis. Kaip ir Dovis sako, visi 60s/70s/80s yra faina ir gražu, bet tai ne mūsų laikas. Mes užaugom Y2k, o atsigręžimas į nostalgiją yra neišvengiama dalis. Aš iki dabar ilgiuosi “Siemens C65” telefono ir visų kietų paveikslėlių, kuriuos galėdavai dėtis ant “homescreen’o”.
Internete:
Komentarai