Allenas pametė britiškąją klasių temą, veiksmą perkelia į Barseloną, kur neabejotinai vaidina ne tik Johansson, Bardem ir Cruz, bet ir Gaudis bei amerikiečio ir europiečio stereotipai.
Momentai, kai tavo CD grotuvas pavirsta į du hermafroditus prancūzus yra magiški ir mažų mažiausiai primena vasaros sapną.
Jie pabunda naktį išmušti prakaito, nes į smegenis sminga košmarai, o ne reguliariai pasikartojantys sapnai iš Marcinkevičiaus „Mindaugo” beigi „Mažvydo”.
Net nepajusite kaip per sieną nusidrieks blizgantis šerkšno voratinklis.
Iš scenos, kur grubumas keitė švelnumą, o pyktis ir liūdesys – džiaugsmą, patraukėme ten, kur energingi vyrai scenoje nesibodėjo spjaudytis ar raugėti.