“Metro” lieka “Metro”, o drum’n’bass – drum’n’bassu. Kaip ir per kiekvieną tokį vakarėlį, mažasis Šiaulių klubas negalėjo skųstis savo publika. Galbūt žmonių ir nebuvo tiek, kiek jų galėtų tilpti, tačiau atėjo tie, kurie iš tiesų mėgsta muziką. Galėjai kiekvienam nusišypsoti ir net netyčia užlipti ant kojos, visi buvo gerai nusiteikę ir sukūrė terpę kurią DJai užpildė savo muzika.
Kai prieš tave prie DJ pulto makaluojasi tris kartus vyresnis dėdė, jauties, Kernagio maniera kalbant, nejaukiai pagarbiai. Bet Woo juk nutinka netikėčiausių dalykų – ta aplinka, tie žmonės įpareigoja pagarbą iškeisti į atsidavimą šokiui, o jaukumo atsisakyti bendruomenės labui. Diskotekos bendruomenės.
Pamenu vieną iš nedaugelio atvejų, kai teko trenktis iš pajūrio į Vilnių vien dėl savo muzikinių įsitikinimų ir įgeidžių. Pirmą kartą tai buvo UNDERWORLD koncertas (?). Antrasis kartas pranoko pirmąjį – ir tai buvo nerealus noras sužinoti kaip skamba gyvai Jon Kennedy spardomi būgnai.
Kaunas turi savybę mestelti labai neblogų koncertų apie kuriuos įmanoma sužinoti paskutinę minutę. Arba po koncerto. Geriausia tada išvis nieko nesužinoti ir neskauda galvos.
1959-ųjų Lapkričio 16-tą dieną, pirmadienį Trumanas Kapotė, jau nemenkai žinomas amerikiečių kilmės rašytojas, vartė New York Times numerį. Trumanas rinko informaciją savo naujam romanui – turėjo sumanymą atlikti savotišką žurnalistinį tyrimą, o gal tiesiog ieškojo įkvėpimo arba temos dažnai absurdiškuose spaudos pranešimuose.